Laidoje derybas komentavo ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
Kokios išvados peršasi po derybų Abu Dabyje?
E. Bajarūnas: Abu Dabis yra tiktai susitikimų vieta. Ten, kur šalys išreiškia savo interesus, nuomones – daugiau pamatai, ką jos mąsto arba nori pasauliui pasakyti. Likimas taikos derybų, bendrai Rusijos situacijos sprendžiasi ne Abu Dabyje ir ne derybų lauke. Derybos bus, tai reikalingas etapas.
Man žymiai svarbiau yra tai, kad Rusijos rėžimas išlieka. Čia, manau, pabūsiu šiek tiek pesimistu – kol turėsime tokį rėžimą, net jeigu bus pasirašyta trapi taika su Ukraina, jeigu rėžimas bus išlikęs, su visomis galimybėmis pardavinėti naftą, didinti savo karinį arsenalą, tai matysime tokią pačia Rusiją, provokuojančia, siunčiančią mums dronus ir užsakomuosius sprogdintojus.
Kol rėžimas yra, tas nesikeis. Kas keičiasi? Keičiasi tai, kad Rusijai vis sunkiau įgyvendinti savo planus. Kenčia jos naftos pramonė, pradeda braškėti jos ekonomika ir tarptautinis spaudimas didėja. Aš ypatingai turiu omeny, ką siunčia Donaldas Trumpas – jis nori iki sausio pradžios, kol ateis į valdžią abiejuose Kongreso palatuose demokratai, jis nori kažkiek pasiekti.
Jis be abejonės skambinėja Vladimirui Putinui, spaudžia V. Putiną. Tai man yra žymiai svarbesni faktoriai, kurie galbūt gali priversti V. Putiną šiek tiek šiame etape nusileisti, dėl kažko susitarti.
Ar dėl to, kad Europa turės vietą prie derybų stalo ramiau?
E. Bajarūnas: Gal žodis ramumas nelabai tinka, čia nėra ramiau, neramiau. Logiška – Europos Sąjunga (ES) šiuo metu yra pagrindinė žaidėja, sprendžianti Ukrainos paramą. Mes, Europa, pilnai perėmėme karinę, finansinę paramą.
Tuo labiau, kai kalba eina apie Europos saugumą, natūralu būtų Europai nebūti tai, kuri viešbučio hole susitikinėja su delegacijomis, o tiesiai už derybų stalo stovi.
Todėl čia nėra klausimas apie ramumą. Jeigu ES yra visa, tai mes esame antra ekonomika pasaulyje. Didesnė už Kiniją, nors gyventojų skaičiumi gerokai atsiliekame. Logiška, kad tai politinei, ekonominei galiai įgyvendinti Europa turi kalbėti už savo likimą pati. Ir logiška Europai spausti toliau savo partnerius, o tas partneris yra Amerika, kad Europa turi dėl savo likimo, dėl Ukrainos likimo kalbėti jaus sėdėdama už stalo. Aš manau, lyg to einama.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys baiminasi, kad Europą atstovaujant ne vienos valstybės atstovams tai gali virsti kažkokia kakofonija – kiek jums dėl to neramu?
E. Bajarūnas: Man ramiau būtų, kad kalbėtų visa Europa. Bet, žinoma, kol mes suderėsime, traukinys nuvažiuos. Aš, kaip ekspertas, aš pasitikiu tomis trimis šalimis kurios pradėjo kalbėti mūsų vardu, tai yra Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija.
Dabar prisijungė prie jų Italija. Normalu, kad Giorgia Meloni aspiracijos nenusileistų, kad nekalbėtų Italija. Na, ir atsiranda Lenkija. Aš manau, kad tas penkių šalių paketas yra pakankamai reprezentatyvus atstovauti Europą. Žymiai greičiau tartis penkioms, nei dvidešimt septynioms.
Todėl aš, šiame derybų etape, sutinku, bet, jau kai galutinai reikės spręsti – be abejonės, mes visi turėsime spręsti, kaip ES.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



