Pagrindinis plataus masto informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ tikslas – didinti gyventojų informuotumą civilinės saugos srityje, gerinti gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms, skatinti savisaugos kultūros augimą.
„Dabartinis laikotarpis privertė mus pažvelgti visiškai kitaip į civilinę saugą. Turiu konstatuoti, kad civilinė sauga buvo apleista“, – spaudos konferenciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje esančioje priedangoje pradėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad Lietuva nuo karo Ukrainoje pradžios labai greitai susitelkė ir ėjo tikslų link. Tačiau pačio žinojimo, kaip elgtis ištikus nelaimėms, šalyje trūksta.
Naujausias sociologinis tyrimas atskleidė, kad gyventojai nėra pasirengę galimoms nelaimėms.
„Pusė Lietuvos gyventojų daugiau mažiau žino, kaip elgtis esant ekstremaliai situacijai, bet kita pusė nežino, ką reiktų daryti“, – pažymėjo ministrė.
Tik penktadalis turi susiruošę išvykimo krepšį, o dešimtadalis – turi šeimos planą kaip elgtis nelaimės metu.
VRM vyresnioji patarėja dr. Eglė Vileikienė plačiau pristatė naujausius sociologinio tyrimo duomenis dėl šalies gyventojų pasirengimo ekstremaliomis situacijoms.
Kaip teigė ji, tik 9 procentai gyventojų tikrai žino, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai, 41 procentas mano, kad žino, o likę 50 procentų nežino.
Tyrimo duomenimis, 59 proc. respondentų nėra dalyvavę mokymuose, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu, kad tokiuose mokymuose dalyvavo, nurodė 21 proc. respondentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų tokiuose mokymuose dalyvavo darbovietėje.
„Vis tik yra keletas žmonių grupių, kurios žino, kaip elgtis. Labiau žino tie žmonės, kurių amžius yra nuo 3 iki 50 metų, labiau išsilavinę žmonės, didmiesčio gyventojai. Mažiau žino vyresni žmonės, mažų miestelių ir kaimo gyventojai“, – nurodė E. Vileikenė.
Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas pažymėjo, kad visuomenės pasirengimas nelaimėms yra ypatingai svarbus. Anot jo, naujausia informacinė kampanija „Esame komanda – turime planą“ siekiama visuomenę informuoti ir padidinti žmonių savisaugos jausmą.
„Kampanija bus ilgalaikė, truks iki 2 mėnesių. Visuomenė bus informuojama įvairiausiais kanalais ir komunikacinėmis priemonėmis“, – informavo jis.
Planuojama pasiekti milijoną gyventojų
Kaip elgtis evakuacijos atveju žinotų 44 proc., karo atveju – 40 proc., Astravo atominės elektrinės avarijos atveju – 37 procentai, rodo gyventojų apklausa.
Anot Eglės Vileikienės, kaip elgtis krizinių situacijų metu geriau žino žmonių grupė, kuri dalyvavo mokymuose.
Tyrimas atliktas 2022 metų rugsėjo 14 – lapkričio 30 dienomis, jo metu apklausta 3027 15-75 metų šalies gyventojų. Paklaida neviršija 1,8 procento.
VRM inicijuota civilinės saugos informacine kampanija „Esame komanda. Turime planą“ planuojama pasiekti 1 mln. šalies gyventojų, ja norima užtikrinti geresnį visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei aukštesnę savisaugos kultūrą.
Informacinės kampanijos biudžetas siekia iki pusės milijono eurų.
„Laikmetis ir geopolitinė situacija verčia mus visus kitomis akimis pažvelgti į civilinę saugą. Ji, turime pripažinti, per pastaruosius dešimtmečius buvo apleista, nes visos grėsmės atrodė toli nuo mūsų. Tačiau šiandien jos yra šalia ar net mūsų kieme. Nereikia gąsdintis, kelti panikos, bet turime būti pasirengę įvairiems scenarijams ir prireikus žinoti aiškų veiksmų planą.
Todėl Vidaus reikalų ministerija pradeda ilgalaikę informacinę kampaniją „Esame komanda- turime planą“. Mūsų tikslas – jog kuo daugiau žmonių žinotų kaip elgtis ekstremaliose situacijose: ištikus branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje, karinės grėsmės atveju, stichinėms ar kitokio pobūdžio nelaimėms“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vieną informacinę civilinės saugos kampaniją VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdė pernai pavasarį. Tuomet departamento pareigūnai su civilinės saugos specialistais planavo mėnesį lankyti vietos bendruomenes, mokyklas, susitikti su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais bei negalią turinčiais žmonėmis, kad patartų, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodytų, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padėtų nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakytų į rūpimus klausimus.
