Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, liberalas Simonas Kairys.
Matematikos egzamino rezultatai: ministerija mato stabilizaciją
Pone Petkevičiau, kaip vertinate šiuos rezultatus – ar sutinkate su ministre?
J. Petkevičius: Pirmiausia, kai kalbame apie visą egzaminų sistemą, matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai rodo aiškią tendenciją. Kaip ir ministrė minėjo, egzaminų sistema stabilizuojasi, tampa mokiniams ir mokytojams labiau atpažįstama, prognozuojama bei suprantama, ko tikėtis ir kaip ruoštis.
Tikrai šiais metais buvo užtikrintas sklandus egzaminų procesas, užduotys gerėja – galime pasidžiaugti, kad užduotyse nebuvo klaidų. Nors buvo daug diskusijų dėl atitikimo programoms, bet vertinimo komisijos ekspertų ir mokytojų, kurie taisė darbus, sprendimu užduotys atitiko programą ir buvo tinkamos. Tai rodo stabilizaciją.
Antra, norime aiškiai pasakyti, kad egzaminas atspindi realų mokinių pasirengimą, ir šiandien objektyviai vertinant faktus, galime pasakyti, kad situacija gerėja. Išplėstinio kurso rezultatai beveik 1 proc. geresni negu praeitais metais, o bendrojo kurso – 20 proc. geresni, ir čia lyginame su rezultatais po to, kai pernai buvo pridėta 10 balų. Turėkime omenyje, kad rezultatai dar gali pagerėti po perlaikymų.
Visa tai rodo, kad vaikai ateina labiau pasiruošę – šiemet egzaminą laikė 3,5 tūkst. mokinių daugiau negu praeitais metais, o neišlaikiusiųjų sumažėjo 600. Yra tendencija, kad perlaikyti egzaminą atėjo 1 tūkst. daugiau buvusių mokinių ir eksternų. Tai šiek tiek pablogina bendrus rezultatus, nes didelė dalis šių atėjusių mokinių netinkamai ruošėsi, atėjo perlaikyti pilnai nepasiruošę ir jiems nepasisekė.
Mes šiemet kalbamės su Nacionaline švietimo agentūra, neužbėgame įvykiams už akių – jie paruoš pilną analizę ir pristatys, kaip sekėsi šiems perlaikantiems mokiniams, kiek jų neišlaikė, kokie būtų rezultatai, jeigu jų būtų atėję mažiau, ir kokie yra tikrieji šių metų gimnazijos abiturientų rezultatai – šie rezultatai tikrai parodys dar didesnį pokytį. Stabilus kilimas yra matomas ir mes vertiname, kad ilgainiui egzaminas vaikams bus suprantamesnis ir geriau išlaikomas. Aišku, matome ir problemas, žinome priemones, ką reikėtų daryti.
Ekspertas abejoja: ar tikrai galima kalbėti apie gerėjimą?
Pone Kairy, ar jūs sutinkate, kad egzaminų sistema stabilizuojasi ir juda gerėjimo kryptimi?
S. Kairys: Teigti, kad viskas juda gerėjimo kryptimi, yra tikrai makabriška. Ko tikrai nereikia daryti, tai lyginti plytų su apelsinais. Kitaip tariant, jeigu norime kažką lyginti, turėtume visus rezultatus atsukti atgal, bent jau statistiškai, į 35 balų kartelę, kuri kažkada buvo, nebekreipti dėmesio į jokius pridėtus 10 balų ar kitus dalykus ir tik tada galėtume lyginti atskirų metų rezultatus.
Iš esmės, viceministras akcentuoja vieną pusę, bet akcentai yra ir kiti. Man iš principo nepriimtina, kad dabar vyrauja diskusija tik apie išlaikymo kartelę. Ar Lietuva sau gali leisti diskutuoti tik apie patį minimumą? Man tai iš principo nepriimtina.
Pažiūrėkite į kitą faktą: jeigu sudėtume praeitų ir šių metų abiturientus, kurie neišlaikė arba net nelaikė matematikos, iš esmės pamatytume, kad beveik pusė abiturientų nemoka matematikos – tai yra faktas.
Iš ministerijos niekas nesitiki, kad įmanoma per metus sutvarkyti situaciją, kalba ne apie tai. Bet akivaizdu, kad užkalbėti dantis, jog dabar pasiteisino sprendimai, kartelė buvo nuleista ir viskas gerėja, yra absoliučiai neatsakinga. Tai tiesiog nepalyginami dalykai.
Pone Petkevičiau, ką atsakytumėte į tai?
J. Petkevičius: Atsakyčiau, kad 35 taškų kartelė buvo tik praeitais metais. Nepradėkime vėl diskusijų, iki 2024 metų kartelė buvo 16 taškų, nes reikėjo išspręsti 9 užduotis iš 60, nepradėkime šios diskusijos.
Daugiau išlaikiusiųjų, bet mažiau šimtukų: ką rodo rezultatai
Šiemet šimtukininkų yra apie 200, praėjusiais metais buvo daugiau nei 1 tūkst. Kaip tai suprasti? Jeigu šiemet geresni rezultatai, kodėl pernai tuomet buvo daugiau šimtukininkų?
J. Petkevičius: Praeitais metais šimtukininkų skaičių iškreipė pridėti 10 balų, tai yra pripažįstama. Tie 10 balų buvo pridėti tam, kad visiems užtikrintų vienodas sąlygas – ar mokinys surinko 25, ar 30 balų, visiems pridėjome po 10 balų, ir būtent tai iškreipė statistiką.
Šiais metais rezultatai labiau atspindi tikrąjį mokinių pasirengimą ir tikrąjį aukščiausią lygį pasiekusių mokinių skaičių, dėl šito mes nesilyginame. Rezultatai yra prastesni ir mes suprantame, kad matematikos mokyme tikrai yra spragų. Matematikos rezultatai Lietuvoje niekada nebuvo geri, visada turėdavome apie 15-30 proc. neišlaikančių egzaminą, nors egzistavo skirtingos vertinimo sistemos, todėl sutinkame, kad reikia eiti matematikos mokymo gerinimo keliu, turime kelis pasiūlymus, ką daryti, ir siekiame susitarti dėl labai aiškios sistemos.
Pirmiausia siekiame, kad vaikams būtų aiškiau pasiruošti užduotims. Taip pat reikia daugiau dėmesio skirti vaikams, kurie siekia aukštesnių pasiekimų, programa tai turi apimti. Tačiau mes kalbame apie bendrą išlaikymą – matome, kad vis daugiau vaikų pasiekia bent minimalų žinių lygį, leidžiantį jiems rinktis įvairias profesijas ir gauti brandos atestatą. Į tai ir akcentuojamės.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
