Psichoterapeutė įspėja tokių asmenų artimuosius: „Jie neturi gauti tokio šilto santykio“

Už kiekvienos priklausomybės slypi unikali – dažniausiai nematoma ir nutylima, tačiau itin reikšminga – istorija. Jos šaknys neretai siekia gilius jausmus, patirtis bei neišspręstus vidinius konfliktus

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ši klaida kovojant su priklausomybėmis tik dar labiau kenkia: „Jie įsivaizduoja, kad padeda“

„Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: atskleidė, kodėl taip sunku atsitraukti nuo socialinių tinklų

Geria vienas, o kenčia visi aplink: tai, ką patiria artimieji, ekspertė prilygina radiacijai

Pradiniai vaizdiniai ir įsitikinimai kyla vaikystėje

Psichoterapeutė E. Neverauskienė pabrėžia, kad žmogaus santykis su supančiu pasauliu ima formuotis dar vaikystėje – stebint tėvus, aplinką, mokantis išraiškos būdų bei būdų dorotis su kylančiais sunkumais:

„Priklausomybė – tai yra kompulsyvus ir stiprus noras vartoti tam tikrą psichoaktyvią medžiagą arba elgtis tam tikru būdu, nepaisant žalingų pasekmių, vėliau susiduriant su sunkumais kontroliuoti tą elgesį. Priklausomybės išsivystymas yra labai panašus į biopsichosocialinį modelį, t.y., kai vaisius užsimezga gimdoje, jis gauna tam tikrą genų visumą ir jau atsineša į pasaulį savo genus, savo biologiją.

Kai vaikas gimsta, jis vėliau gauna įvairias patirtis – ir teigiamas, ir neigiamas. Tuomet formuojasi ankstyvame amžiuje įsitikinimai apie save, pasaulį ir kitus žmones. Įsitikinimai – tai mintys, jausmai, labiausiai nukreipti į save. Tie įsitikinimai gali būti adaptyvūs ir neadaptyvūs. Neadaptyvus gali būti, pavyzdžiui, kad aš esu nevykėlis. Ir tuomet vaikas formuoja savo elgesį, pasaulį aplink tą įsitikinimą ar įsitikinimus. Tuomet vėliau gyvenimo metu vaikas mato ir tėvų santykius, kaip aplinkiniai tvarkosi su savo emocinėmis būsenomis ir pan.“ – aiškino specialistė.

Ekspertės teigimu, augant asmenybei, vėlesniuose etapuose įvyksta ir pirmieji susidūrimai su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jeigu paauglys, pavyzdžiui, pavartojęs alkoholio, patiria teigiamas pasekmes ir įtiki, jog atsirado lengvumas bendraujant bei išnyko „nevykėlio“ jausmas, toks pasikartojantis elgesys gali tapti priklausomybės pamatų priežastimi.

Artimųjų klaidos: noras gelbėti gali pakenkti

Specialistė atkreipia dėmesį, kad nors šeimos narių noras padėti kyla iš nuoširdaus rūpesčio ir meilės, perteklinis globėjiškumas ir gelbėjimas gali sukelti priešingą efektą – pakenkti pačiam priklausomam asmeniui.

E. Neverauskienė akcentuoja, kad itin svarbu palaikyti ir skatinti žmogų, kol jis išlaiko blaivybę, tačiau leisti jam pačiam susidurti su natūraliomis elgesio pasekmėmis, kai pasirenkamas vartojimas.

„Svarbu apdovanoti žmogaus blaivumą, t.y. apdovanoti per gerą santykį, per pasidžiaugimą, per dalykus, kuriuos tas žmogus mėgsta, per laiko leidimą kartu ir t.t. Tačiau svarbu nuimti tuos apdovanojimus, kai žmogus pradeda vartoti, t.y. jie neturi gauti tokio šilto santykio, laiko leidimo kartu, jokių švarių patalynių ir visų kitų dalykų“, – kalbėjo psichoterapeutė.

Taip pat, anot ekspertės, itin reikšminga leisti asmeniui patirti natūralias savo pasirinkimų pasekmes, nebandant jo perdėtai užjausti ar paguosti.

Visą papildomą informaciją apie emocinius sunkumus, jų požymius ir pagalbos galimybes galima rasti portale www.pagalbasau.lt.

Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.