Švenčių laikotarpis reiškia ne tik džiaugsmus, bet ir išaugusį nusikalstamumą. Praėjusios Kūčios ir Kalėdos internete esančiame nusikaltimų žemėlapyje pasėjo dar daugiau nusikalstamą veiką žyminčių ratilų. Tokias tendencijas policija aiškina sustiprintomis pajėgomis ir principingumu, o psichologai per šventes neslopstančio nusikalstamumo ištakų siūlo ieškoti dovanų turinyje, rašo savaitraštis "Šiauliai plius".
Policijos budėtojų telefonai netilo
Šiaulių apskrityje dirbančių policijos budėtojų telefonai nuo pranešimų apie nusikaltimus per Kūčias ir Kalėdas kaito kur labiau nei kitose šalies apskrityse. Kaip ir kasmet, Šiaulių apskrityje per šias šventes užfiksuota šiek tiek daugiau nusikaltimų nei paprastomis darbo dienomis.
Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, nuo gruodžio 24-osios iki gruodžio 27-osios Šiaulių apskrities policija reagavo į 621 gyventojų pranešimą apie įvairius įvykius bei nusikaltimus. Pagal juos buvo pradėti 63 ikiteisminiai tyrimai ir surašyti 104 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Administracinių pažeidimų kiekiu ir pradėtais ikiteisminiais tyrimais Šiauliai nurungė net kai kuriuos didesnius šalies miestus.
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, praėjusių metų gruodžio 24-27d. Šiaulių apskrityje užregistruotos 76 nusikalstamos veikos: 29 nesunkūs sveikatos sutrikdymai, 19 vagysčių, 9 viešosios tvarkos pažeidimai. Per šias Kalėdas kai kurie nusikaltimai tapo dažnesni. Užfiksuotas 31 nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejis. Dažniausiai sveikata sutrikdoma per smurto atvejus artimoje aplinkoje.
„Kaune surašyti 89 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Klaipėdos apskrities policija reagavo į 569 gyventojų pranešimus apie įvairius įvykius bei nusikaltimus, pagal kuriuos buvo pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai ir surašyti 53 administracinių teisės pažeidimų protokolai“, – mini G. Smagriūnienė.
Grėsmės dėl gausių pažeidimų ir užregistruotų nusikaltimų policija nelinkusi įžvelgti. „Didesnis ikiteisminių tyrimų ir administracinių teisės pažeidimų protokolų kiekis rodo policijos darbo intensyvumą ir principingumą, teisiškai vertinant teisėtvarkos pažeidimus“, – mano policijos atstovė.
Agresyvumą kelia frustracija
„Nerašykime banalių pseudopoetiško turinio trumpųjų žinučių. Tiesiog parašykime savo draugams, kad juos mylime. Susėdę prie stalo, nuimkime nuo jo visus butelius ir paprasčiausiai pasikalbėkime“, – ragina policijos psichologas Arūnas Norkus.
Šventinį nusikaltimų antplūdį psichologai linkę sieti su psichologine žmonių sveikata. „Agresyvumą galima analizuoti įvairiais skerspjūviais: kriminaliniu, sociologiniu, psichologiniu ir pan. Psichologai jį linkę aiškinti atsižvelgdami į bendrą visuomenės psichikos sveikatos kontekstą. Lietuvos visuomenės psichinė sveikata nėra pati geriausia. Socialinis ir ekonominis nestabilumas, įvairių asmeninių ir visuomeninių lūkesčių žlugimas, eskaluojamas vartotojiškumas kelia frustraciją ne tik paskiriems žmonėms, bet ir ištisoms socialinėms grupėms. Frustracija – tai nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl tikro arba tik manomo negalėjimo patenkinti kokio nors poreikio, įgyvendinti tikslo, įveikti sunkumų. Tokia būsena sąlygoja padidėjusį agresyvumą, kuris pasireiškia ne tik smurtu, bet ir įvairiais kitais reiškiniais: rizikingu vairavimu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, suicidiniu elgesiu ir pan. Visa tai yra agresyvaus elgesio apraiškos, tik nukreiptos arba į išorę (smurtas, prievarta), arba į save (savęs žalojimas)“, – teigia Šiaulių AVPK psichologas Arūnas Norkus.
Psichologo nuomone, alkoholio vartojimą sieti su smurto proveržiu per šventes yra šiek tiek naivoka ir ne visiškai tikslu. „Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais yra pasąmoninis siekis sau pakenkti, o smurtas prieš kitą asmenį – siekis pakenkti tam asmeniui, todėl klausimas, kaip suvaldyti smurtą, turėtų būti perfrazuotas į klausimą, kaip pagerinti visuomenės psichinę sveikatą. Būdai tai padaryti yra labai paprasti: socialinis stabilumas, teisėtų ekonominių lūkesčių išpildymas, socialinio bendravimo didinimas“, – siūlo psichologas.
Šalin sintetinį bendravimą!
Kad šventės apsieitų be kriminalinio atspalvio ir įgytų tikrąją prasmę, reikia deramo mokymo ir auklėjimo. „Kiek ir kuriame mokymo dalyke yra mokoma, kaip reikia švęsti Kalėdas ar Naujuosius metus, ką tos šventės reiškia? Kalėdos tapo apsikeitimo dovanomis ritualu, kai gausiai valgoma ir dar gausiau vartojamas alkoholis. Visa kita šventės prasmė dingo. Taigi turime tai, ką turime – sintetinį vartojimą kartu su sintetiniu bendravimu, kai tenkinami tik išgyvenimo instinktai: valgymo, gėrimo, dauginimosi ir agresyvumo, ginant realius ar susigalvotus savo poreikius“, – teigia psichologas A. Norkus.
Ko reikia, kad būtų kitaip? Išlipti iš instinktais grįsto vartotojiškumo ir prisiminti, kad žmogus turi ir kitų poreikių: bendravimo, saviraiškos, meilės, bendrumo su kitais. Būtent jų tenkinimu turėtų būti paremti mūsų šventiniai ritualai. „Nerašykime banalių pseudopoetiško turinio trumpųjų žinučių. Tiesiog parašykime savo draugams, kad juos mylime. Susėdę prie stalo, nuimkime nuo jo visus butelius ir paprasčiausiai pasikalbėkime su artimaisiais, paklauskime, kaip jie jaučiasi, kas jiems svarbu, parodykime dėmesį kiekvienam – ir senam, ir mažam. Nesivaržykime tarpusavyje girdamiesi savo pasiekimais, bet pasistenkime išgirsti kitą – jo skausmą, jo džiaugsmą, jo bėdas ir džiaugsmus. Padovanokime ne kvailą prekybos centre pirktą niekniekį, o savo rankų gaminį, nors ir labai paprastą, bet nuoširdų. Dovanokime save ir gausime dvigubai, o gavus nekils pyktis ir agresyvumas“, – linki A. Norkus.
