Pirmadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje E. Laurinaitis paaiškino, jog tyrimai rodo, kad izoliacija turi poveikį visoms žmogaus egzistencijos dalims – biologinei, psichologinei ir socialinei.
Pasak jo, pats pavadinimas „socialinė izoliacija“ yra klaidingas. Turime ne socialiai izoliuotis vienas nuo kito, o kaip tik atvirkščiai, turime tos socialinius ryšius palaikyti, o gal net didinti. Reikėtų formuluoti taip: fizinė izoliacija – socialinė integracija.
„Ši pandemija yra pirmoji, kurios metu nuo pat pradžių buvo rimtai susidomėta, kokios bus jos psichinės pasekmės. Yra daug tyrimų ir pakankamai aktyviai stengiamasi tas pasekmes sumažinti“, – teigė psichiatras.
Kalbama apie labiausiai pažeidžiamų grupių globą ir slaugą. Tokiems žmonėms labai sunku gyventi be socialinio ryšio. Žinoma, ir kitiems asmenims sunku būti du mėnesius uždarytiems.
Dabartiniu metu plinta daugybė „iš piršto laužtų“ teorijų, kas dabar vyksta. Pasak psichiatro, visiems žmonėms reikėtų pabandyti rasti patikimą šaltinį, mokslinę ir pagrįstą informaciją.
Psichiatras teigia, kad dabar daug žmonių dirba iš namų, o darbo struktūra yra labai svarbus dalykas ir ją reikėtų aiškiai susidėlioti.
„Reikėtų struktūruoti: kur darbo erdvė, kur laisvalaikio ir šeimos gyvenimo erdvė. Ir laiką, kiek skiriu darbui ir gyvenimui. Reikėtų suprasti, kad tai nebus taip griežtai, kaip sėdint darbovietėje prie savo stalo. Struktūra yra labai svarbus dalykas atstatant psichologinę pusiausvyrą.
Labai svarbu mokėti nepersidirbti. Yra entuziastų, kurie dirba namie. Jie jaučia didelę kaltę dėl to, kad dirba ne visai gerai ir ne visai teisingai, tada pradeda dirbti daug daugiau“, – pastebėjo psichiatras.
Kitas svarbus momentas, darbas iš namų reikalauja susikaupimo, o kai kuriuose šeimose zuja vaikai ir kiti artimieji, todėl mokėjimas susikaupti yra labai svarbus įgūdis.
Pandemijos metu ir psichologai bei psichiatrai turėjo pereiti prie kito darbo būdo ir dirbti nebe gyvai, o nuotoliniu būdu. Psichiatras atkreipė dėmesį, kad žmonės gali kreiptis pagalbos taip pat nuotoliniu būdu į psichologus, psichiatrus per internetinį tinklapį www.medo.lt Psichiatras, psichoterapeutas ragino žmones kreiptis pagalbos, kuri šiuo metu yra nemokama ir ragino konsultuotis, jei jaučiasi blogai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad koronaviruso krizės padarinius Lietuvos gyventojai gali jausti dvejus metus, todėl ministerija nusprendė parengti ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo planą, praneša portalas 15min.lt.
Planą pabaigti ministerija ketina iki gegužės 15 dienos, bet ekspertams davė tris dienas pateikti idėjoms. Tuo pasipiktinę kai kurie iš jų portalui teigė, kad greičiausiai iš šio plano nieko neišeis.
Pavyzdžiui, profesorius psichiatras Dainius Pūras sakė neketinantis atsakinėti į SAM kvietimą. Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė sakė, kad vieną idėją pateiks, tačiau iš ministerijos planų daug nesitiki. Jie abu daugiau racionalumo mato bendraujant tiesiogiai su Vyriausybe.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad trys dienos – realus terminas. Pasak jo, dabar negalima sau leisti „prabangos rengti tokias strategijas, kurias įprastai rengdavome metais arba mėnesius susirinkę darbo grupėse“.
