Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Arba gavo gerus pinigus...arba specialia
As
Kaip gali būti savižudybe, jeigu yra kaulų lūžiai?
1835 m. Didysis mėnulio apgaulė buvo išleista kaip mokslinė fantastika!
Šią informaciją draudžiama kopijuoti, bendrinti ar ją perdirbti!
Iškart pasakysime, kad naudodamas didžiulių matmenų teleskopą ir visiškai naują principą, jaunesnysis Heršelis savo observatorijoje pietiniame pusrutulyje jau padarė nepaprastiausių atradimų kiekvienoje mūsų Saulės sistemos planetoje; gavo aiškų Mėnulio objektų vaizdą, visiškai lygų tam, ką plika akimi liepia šimto metrų atstumu esantys sausumos objektai; […] ir patvirtino klausimą, ar šis palydovas yra apgyvendintas ir kokia tvarka būtybės.
Taip skaitoma dalis pirmosios dalies, kuri vėliau bus vadinama Didžiuoju mėnulio apgauliu. Šešių straipsnių ciklas, kurį Niujorko dienraštis „The Sun“ pradėjo publikuoti 1835 m. Rugpjūčio 25 d., Turėjo aprašyti tikrojo anglų astronomo sero Johno Herschelio (sero Williamo Herschelio sūnaus, atradusio Uraną planetą) tyrimus. Taigi „The Sun“ Jonas pavadino „jaunesniu“). Istorija teigė, kad Herschelis pastatė didžiausią egzistuojančią teleskopą, skirtą tirti žvaigždes, ir kad su šiuo instrumentu jis „išsprendė arba ištaisė beveik visas pagrindines matematinės astronomijos problemas“, „tvirtai nustatė naują kometinių reiškinių teoriją“ ir atrado gyvenimas Mėnulyje.
Išmanančiam skaitytojui (arba, prisipažinkime, net ir nelabai išmanančiam), Herschelio „atrastas“ gyvenimo tipas tikriausiai turėjo būti užuomina, kad istorija buvo netikra žinia. Tai, ką jis turėjo rasti, nebuvo nei mikroskopiniai seniai mirusių organizmų įrodymai, nei sūrymo krevetės, paliktos po Mėnulio eksperimentų. „The Sun“ tvirtino, kad „Herschel“ matė gausią augmeniją, „rudus keturkojus“, primenančius miniatiūrinius stumbrus, ožkas primenančias būtybes su žaismingomis kačiukų asmenybėmis, ilgapirščiais gervėmis ir „dideliais sparnuotais padarais, visiškai nepanašiais į bet kokius paukščius“. Pasak istorijos, vietoj to, kad atrodytų kaip paukščiai, padarai atrodė kaip žmonių ir šikšnosparnių hibridas.
Apgaulės architektas buvo britų rašytojas Richardas Adamas Locke'as, atvykęs į „The Sun“, kai per dieną buvo parduodama tik apie 8000 popieriaus lapų, todėl jį pranoko dauguma pagrindinių konkurentų. Vėliau jis pasakys, kad niekada nesitikėjo, kad skaitytojai patikės, kad jo satyra yra faktinis pranešimas. Tiesą sakant, jis tikriausiai ketino parodijuoti populiarius Škotijos ministro ir astronomo mėgėjo Tomo Diko bei kitų, rašiusių, kad Mėnulis turi didelę atmosferą ir gali palaikyti gyvenimą, raštus. Per šešias istorijos pradinio paskelbimo dienas Locke turėjo daug galimybių išsiaiškinti savo ketinimą. Bet kodėl jis turėtų, kai istorija suteikė „The Sun“ galimybę pasipelnyti iš skaitytojų nesusipratimo?
Tą savaitę daugelis tikėjo Loko istorija. „The New York Times“ „Heršelio“ atradimus pavadino „tikėtinais ir įmanomais“, o religinės grupės pradėjo kurti misionieriško darbo Mėnulyje planus. Vienas neigėjų buvo amerikiečių rašytojas Edgaras Allanas Poe, kuris buvo sužavėtas Locke'o retorikos įgūdžių ir nusivylė pažįstamų noru patikėti tokia absurdiška istorija. „Ne vienas žmogus iš dešimties to neįvertino“, - rašė Poe. „Vienas rimtas matematikos profesorius Virdžinijos koledže man rimtai pasakė, kad neabejoja viso reikalo tiesa!
Kurį laiką Poe norėjo, kad „The Sun“ istorija būtų įrodyta neteisinga, bet ne todėl, kad jis prieštarautų laikraščių apgaulėms. Iš pradžių jis tikėjo, kad Didysis Mėnulio apgaulė plagijo savo apgaulę-serijinę istoriją apie žmogų, keliaujantį į Mėnulį oro balionu. Įsitikinęs, kad Lokas jo tyčia neplagijavo, Poe susižavėjo „išskirtiniu pasakojimo vertingumu“ ir „pono Loko genijumi“. Poe paskelbė dar vieną savo apgaulę-laikraščio istoriją, „pranešančią“ apie fantastišką trijų dienų kelionę per Atlanto vandenyną dujų balionu.
Galiausiai plačiai paplitęs supratimas, kad Didžioji Mėnulio apgaulė iš tikrųjų buvo apgaulė, nenurodė žiniasklaidos melagių pabaigos. Praėjus šiek tiek daugiau nei šimtmečiui, 1938 m. Radijo dramatizavimas anglų rašytojo HG Wellso mokslinės fantastikos romano „Pasaulių karas“ nesugebėjo suklaidinti daugelio klausytojų, tačiau laikraščiai, ieškantys sensacingesnės istorijos, pranešė, kad transliacija sukėlė paniką tarp klausytojų, kurie tikėjo kad pranešė apie tikrą ateivių invaziją.
Žinoma, yra ir naujesnių pavyzdžių, kai spauda pasinaudoja visuomenės noru tikėti-net jei tai, ką žmonės nori tikėti, yra tokia juokinga kaip šikšnosparniai Mėnulyje. Praėjus mažiau nei dviem šimtmečiams po Didžiojo mėnulio apgaulės, 2017 m., Du pagrindiniai žodžių autoritetai turėjo pakankamai priežasčių pavadinti suklastotas naujienas Metų žodžiu.
Šią informaciją draudžiama kopijuoti, bendrinti ar ją perdirbti!
Iškart pasakysime, kad naudodamas didžiulių matmenų teleskopą ir visiškai naują principą, jaunesnysis Heršelis savo observatorijoje pietiniame pusrutulyje jau padarė nepaprastiausių atradimų kiekvienoje mūsų Saulės sistemos planetoje; gavo aiškų Mėnulio objektų vaizdą, visiškai lygų tam, ką plika akimi liepia šimto metrų atstumu esantys sausumos objektai; […] ir patvirtino klausimą, ar šis palydovas yra apgyvendintas ir kokia tvarka būtybės.
Taip skaitoma dalis pirmosios dalies, kuri vėliau bus vadinama Didžiuoju mėnulio apgauliu. Šešių straipsnių ciklas, kurį Niujorko dienraštis „The Sun“ pradėjo publikuoti 1835 m. Rugpjūčio 25 d., Turėjo aprašyti tikrojo anglų astronomo sero Johno Herschelio (sero Williamo Herschelio sūnaus, atradusio Uraną planetą) tyrimus. Taigi „The Sun“ Jonas pavadino „jaunesniu“). Istorija teigė, kad Herschelis pastatė didžiausią egzistuojančią teleskopą, skirtą tirti žvaigždes, ir kad su šiuo instrumentu jis „išsprendė arba ištaisė beveik visas pagrindines matematinės astronomijos problemas“, „tvirtai nustatė naują kometinių reiškinių teoriją“ ir atrado gyvenimas Mėnulyje.
Išmanančiam skaitytojui (arba, prisipažinkime, net ir nelabai išmanančiam), Herschelio „atrastas“ gyvenimo tipas tikriausiai turėjo būti užuomina, kad istorija buvo netikra žinia. Tai, ką jis turėjo rasti, nebuvo nei mikroskopiniai seniai mirusių organizmų įrodymai, nei sūrymo krevetės, paliktos po Mėnulio eksperimentų. „The Sun“ tvirtino, kad „Herschel“ matė gausią augmeniją, „rudus keturkojus“, primenančius miniatiūrinius stumbrus, ožkas primenančias būtybes su žaismingomis kačiukų asmenybėmis, ilgapirščiais gervėmis ir „dideliais sparnuotais padarais, visiškai nepanašiais į bet kokius paukščius“. Pasak istorijos, vietoj to, kad atrodytų kaip paukščiai, padarai atrodė kaip žmonių ir šikšnosparnių hibridas.
Apgaulės architektas buvo britų rašytojas Richardas Adamas Locke'as, atvykęs į „The Sun“, kai per dieną buvo parduodama tik apie 8000 popieriaus lapų, todėl jį pranoko dauguma pagrindinių konkurentų. Vėliau jis pasakys, kad niekada nesitikėjo, kad skaitytojai patikės, kad jo satyra yra faktinis pranešimas. Tiesą sakant, jis tikriausiai ketino parodijuoti populiarius Škotijos ministro ir astronomo mėgėjo Tomo Diko bei kitų, rašiusių, kad Mėnulis turi didelę atmosferą ir gali palaikyti gyvenimą, raštus. Per šešias istorijos pradinio paskelbimo dienas Locke turėjo daug galimybių išsiaiškinti savo ketinimą. Bet kodėl jis turėtų, kai istorija suteikė „The Sun“ galimybę pasipelnyti iš skaitytojų nesusipratimo?
Tą savaitę daugelis tikėjo Loko istorija. „The New York Times“ „Heršelio“ atradimus pavadino „tikėtinais ir įmanomais“, o religinės grupės pradėjo kurti misionieriško darbo Mėnulyje planus. Vienas neigėjų buvo amerikiečių rašytojas Edgaras Allanas Poe, kuris buvo sužavėtas Locke'o retorikos įgūdžių ir nusivylė pažįstamų noru patikėti tokia absurdiška istorija. „Ne vienas žmogus iš dešimties to neįvertino“, - rašė Poe. „Vienas rimtas matematikos profesorius Virdžinijos koledže man rimtai pasakė, kad neabejoja viso reikalo tiesa!
Kurį laiką Poe norėjo, kad „The Sun“ istorija būtų įrodyta neteisinga, bet ne todėl, kad jis prieštarautų laikraščių apgaulėms. Iš pradžių jis tikėjo, kad Didysis Mėnulio apgaulė plagijo savo apgaulę-serijinę istoriją apie žmogų, keliaujantį į Mėnulį oro balionu. Įsitikinęs, kad Lokas jo tyčia neplagijavo, Poe susižavėjo „išskirtiniu pasakojimo vertingumu“ ir „pono Loko genijumi“. Poe paskelbė dar vieną savo apgaulę-laikraščio istoriją, „pranešančią“ apie fantastišką trijų dienų kelionę per Atlanto vandenyną dujų balionu.
Galiausiai plačiai paplitęs supratimas, kad Didžioji Mėnulio apgaulė iš tikrųjų buvo apgaulė, nenurodė žiniasklaidos melagių pabaigos. Praėjus šiek tiek daugiau nei šimtmečiui, 1938 m. Radijo dramatizavimas anglų rašytojo HG Wellso mokslinės fantastikos romano „Pasaulių karas“ nesugebėjo suklaidinti daugelio klausytojų, tačiau laikraščiai, ieškantys sensacingesnės istorijos, pranešė, kad transliacija sukėlė paniką tarp klausytojų, kurie tikėjo kad pranešė apie tikrą ateivių invaziją.
Žinoma, yra ir naujesnių pavyzdžių, kai spauda pasinaudoja visuomenės noru tikėti-net jei tai, ką žmonės nori tikėti, yra tokia juokinga kaip šikšnosparniai Mėnulyje. Praėjus mažiau nei dviem šimtmečiams po Didžiojo mėnulio apgaulės, 2017 m., Du pagrindiniai žodžių autoritetai turėjo pakankamai priežasčių pavadinti suklastotas naujienas Metų žodžiu.
Tik nuzudymo versija! Kokias dar nesamones cia sapalioja! Ar pati ilindo i bruzgynus, kaulus susilauze ir nusizude? Juokingiau ir buti negali....... Gal murkdoma buvo Smilgos upelyje, kol uzdusino ir tada numete i krumus, tai patikeciau.
Pasas buvo rastas vasara kai cigonai pardavinejo jos pasa. Gal kai atvazavo kriminalistai tai ir numete., bet tikrai ne rugsejo men. Policija sakydavo kad yra isvezta i uzsieni tai i viena tai i kita sali. Kunas buvo rastas bruzgyne, o ne upulio pakrantei, klausymas ar pats lystum tenais kad sau gala pasidarytum ir kad niekas nerastu kuno tavo..
Lūžiai- tai kažkas sulaužė! Deramai niekas neieškojo ! Pagal telefoną buvo galima ją rasti !
Išėjo su gera nuotaika ir pažadėjo tuoj grįžti. Policija ir Tyrėjai neatliko gerai savo darbo. Labai lengva pasakyti,kad savižudybė į kurią nepanašu !
Išėjo su gera nuotaika ir pažadėjo tuoj grįžti. Policija ir Tyrėjai neatliko gerai savo darbo. Labai lengva pasakyti,kad savižudybė į kurią nepanašu !
Skaičiau nemažai komentarų kad kažkokie veikėjai galėjo būt prisidėjo prie merginos ir mirties,bet jau galėtų tas versijas patikrinti
Taip ir galvojau,kad nurasis savižudybei avinų gauja. O kaip d matomų lūžių?
Tai galėjo atsekti pagal telefoną, kurioje vietoje...
Tai taip ir ieskojo su sunimis jei nerado, lai nemeluoja
Prokuroras atvirai prakalbo apie rastą negyvą 19-metę kėdainietę: iškėlė pagrindinę mirties versiją