Penktadienį prieštaraudamos Vyriausybės siūlomam darbo santykių liberalizavimui bei tam, kad mainais už lankstesnius darbo santykius valdžia žada netolimoje ateityje dar 50 litų ( iki 850 litų nuo šių metų liepos ir iki 900 – nuo kitų metų sausio) kilstelėti minimalią mėnesinę algą (MMA), profesinės sąjungos pradėjo tęstines protesto akcijas.
„Mes sutarėme su verslu, kad minimali mėnesio alga nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt. Deja, tam kliūtis daro Vyriausybė – Ūkio ir Finansų ministerijos dėl neaiškių priežasčių, gal dėl politinių, atsisako didinti šimtu litų ir siūlo tik 50, o tai realios įtakos darbuotojams neturės“, - pikete prie Ūkio ministerijos žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Anot jo, pasiūlymas MMA didinimą susieti su Darbo kodekso liberalizavimu yra nepriimtinas: „MMA reikia didinti, o Darbo kodeksą reikia keisti ne drastiškais metodais, o derybose su socialiniais partneriais. Bet nesutiksime, kad liberalizuojant Darbo kodeksą būtų beveik visiškai panaikintos darbuotojų socialinės garantijos“, – sakė jis.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Romas Turonis pareiškė, kad mokyklose mažėjant vaikų, mokytojai gali būti paprasčiausiai metami į gatvę, o „Darbo kodeksą galima išmesti į šiukšlyną, nes jis netenka jokios prasmės".
R. Turonis neatmeta, kad valdžios siekis liberalizuoti darbo santykius gali būti susijęs su kai kurių įmonių pageidavimais mainais už finansinę paramą per rinkimus.
Piketas šiandien vyksta ir Utenoje. Ateityje profesinės sąjungos ketina jų rengti daugiau ir neatmeta galimybės organizuoti įspėjamąjį streiką.
Nors sprendimo sieti MMA didinimą su darbo santykių liberalizavimu nepalaiko net kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai, Vyriausybė trečiadienį nutarė darbo santykius liberalizuojančias Darbo kodekso pataisas teikti svarstyti Trišalei tarybai. Premjeras Andrius Kubilius anksčiau yra pareiškęs, kad liberalesni darbo santykiai sudarytų prielaidas labiau didinti MMA. Tuo metu MMA didinimas nesiimant darbo santykių liberalizavimo esą padidintų nedarbą.
Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę, įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, leisti nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui suėjo 65 metai, o įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių. Siūloma sumažinti ir maksimalų išeitinių išmokų dydį – vietoj 6 vidutinių mėnesio atlyginimų palikti tik 4 mėnesius bei kita.
