Nuo 2020 m. gegužės 18 d. atnaujinamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros procesas esant realiai COVID – 19 plitimo ir užsikrėtimo grėsmei, tačiau užtikrinti mokytojų ir kitų specialistų sveikas ir saugias darbo sąlygas yra praktiškai neįmanoma. Minėti darbuotojai negali dėvėti specialių apsaugos priemonių dirbdami su vaikais, skirtingai nei medikai.
„Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų sąlygos nukrypsta nuo normalių darbo sąlygų, o darbdavio pareiga, tokiu atveju, yra mokėti darbuotojui padidintą darbo užmokestį už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Tai yra įtvirtinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse“, - sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
LŠMPS, rašte LR Vyriausybei, atkreipė dėmesį, kad teismų praktika ne kartą yra išaiškinusi, kokios darbo sąlygos yra neatitinkančios normalių darbo sąlygų ir net asmens apsaugos priemonių naudojimas rizikos nepašalina. Darbų pavojingumas reiškia, kad tam tikros rūšies darbai yra atliekami tokiomis sąlygomis, kai yra specifinių veiksnių, veikiančių darbuotojų saugumą ir sveikatą.
„Atsižvelgiant į tai, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojų saugių ir sveikų darbo sąlygų nebus įmanoma užtikrinti, o minimalios asmens apsaugos priemonės rizikos nepašalins, reikalaujame laikytis galiojančių teisės aktų ir padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojų darbo užmokestį 15 proc. Padidinimas galiotų, kol darbuotojai galės dirbti normaliomis darbo sąlygomis“, - pabrėžia LŠMPS vadovas.
Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, jog pagal atliktą savivaldybių pateiktų duomenų analizę, pastarosios prie švietimo sistemos finansavimo prisideda mažiau nei puse sumos, kuri nustatyta įstatymuose.
Ministerija pateikė atsakymus
Reaguodama į profasąjungos pateiktus raštiškus klausimus, ministerija pateikė atsakymus.
Kada yra planuojama mokslo metų pabaiga? Jei yra numatyta ne viena mokslo metų pabaigos data, prašome pateikti svarstomas alternatyvas.
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas, patvirtintas švietimo, mokslo ir sporto ministro, nustato mokslo metų pradžią, ugdymo proceso trukmę, reglamentuoja mokinių atostogas.
Numatyta, kad 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.
Ministerija vykdė konsultacijas su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl ugdymo proceso baigimo. Pažymima, kad ugdymo procesas neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 d.
Jei per visus mokslo metus ugdymas buvo intensyvinamas ir programa yra baigta iki birželio 1 d., mokyklos vadovas kartu su bendruomene gali nuspręsti ugdymą baigti. Tačiau ministerija rekomenduoja vykdyti kitas edukacines, neformaliojo švietimo veiklas, individualias konsultacijas mokykloje nuotoliniu ar įprastu būdu, jei karantinas bus pasibaigęs.
Po minėtų konsultacijų, įvertinus suinteresuotų šalių pasiūlymus dėl ugdymo proceso baigimo, patvirtinti bendrųjų planų pakeitimai, kurie nustato, kad už prailgintas pavasario (Velykų) atostogas papildomai mokytis 5 dienas birželio mėnesį nereikės. Todėl jei mokykla mokslo metus pradėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir ugdymo procesas nebuvo intensyvintas, 1–4 klasių mokiniams ugdymo procesas baigiasi birželio 4 d., 5–10, III gimnazijos klasės mokinių – birželio 18 d., o IV gimnazijos klasės mokinių – gegužės 22 d.
Kaip sutrumpinti mokslo metai paveiks mokytojų darbo užmokestį, ar jis nemažės? Ar nepravestos kontaktinės valandos nebus keičiamos į privalomą darbą brandos egzaminų sesijos metu?
Mokslo metų trukmė nesikeičia. Kiekvieną mėnesį mokytojas gauna vienodą atlygį, išskyrus vienkartines priemokas ir premijas, kurie mokami įstatymo nustatytais atvejais. Brandos egzaminų vykdymo ar vertinimo komisijų nariams turėtų būti mokamas atlygis, sulygtas darbo sutartyje, ir atitinkamos priemokos.
Kuo vadovaujantis buvo pasirinkta brandos egzaminų pradžios data – birželio 22 d.?
Priimtas sprendimas organizuoti brandos egzaminų sesiją nuo š. m. birželio 22 d. yra paremtas Lietuvos mokslininkų skelbiamais modeliavimais apie galimą viruso plitimą artimiausiais mėnesiais. Tikimasi, kad iki numatytos brandos egzaminų sesijos pradžios pandeminė situacija bus suvaldyta ir karantinas arba bus atšauktas, arba gerokai sušvelnintos jo sąlygos.
Kuo vadovaujantis buvo sudarytas egzaminų tvarkaraštis (pvz., lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio k. (anglų, vokiečių, prancūzų k.) klausymo, skaitymo rašymo ir matematikos egzaminai suplanuoti per vieną savaitę)?
2020 metų brandos egzaminų tvarkaraštis parengtas atsižvelgiant į tai, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais turi įvykti keli tarpusavyje susiję procesai – tai egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias ir profesines mokyklas. Siekiant užtikrinti mokinių teisėtus lūkesčius, organizuojama ir pagrindinė, ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos, išlaikoma visų egzaminų ta pati struktūra.
Kuriant egzaminų tvarkaraštį buvo atsižvelgta į mokinių pasirinktų egzaminų tendencijas, siekiant užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai.
Siekiant paskelbti egzaminų rezultatus iki numatytos dienos, egzaminai, kuriuos pasirinko didžiausias mokinių skaičius ir kurių vertinimas vyksta ilgiausiai – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) ir istorijos, yra suplanuoti vykdyti pagrindinės sesijos pradžioje.
Kaip esama situacija darys įtaką brandos egzaminų turiniui ir apimčiai? Ar bus keičiamos (siaurinamos) brandos egzaminų programos ir turinys?
Užduotys yra sudaromos vadovaujantis egzaminų programomis, su kuriomis mokiniai yra supažindinti daugiau kaip prieš pusantrų metų. Taigi ir anksčiau, ir šiais metais abiturientams yra žinoma egzamino užduoties struktūra, tematika, kokie gebėjimai ir kokiomis proporcijomis yra tikrinami. Brandos egzaminai nėra laikomi iš paskutinių kelių 12 klasės mėnesių kurso, nes tai yra visos vidurinės programos kursas.
Kaip ir ankstesniais, taip ir šiais metais, egzamino išlaikymo riba ir taškų, ir balų atitiktis yra nustatoma Vertinimo komitete, vadovaujantis ekspertine nuomone ir statistine informacija – tokia tvarka lieka galioti ir šiais metais. Neabejojame, kad vertinimo procese dalyvaujantys mokytojai objektyviai ir atsakingai teiks pasiūlymus dėl egzamino išlaikymo ribos, t. y. jei bus matoma, kad kažkurios užduotys buvo sunkiai įveikiamos ir vertintojai teiks pasiūlymus jų neįtraukti į rezultatų skaičiavimo skalę, į tai bus atsižvelgta.
Jei yra svarstomi keli brandos egzaminų sesijos trukmės variantai, prašome pateikti alternatyvas.
Šiuo metu yra koncentruojamasi į pasirengimą vykdyti brandos egzaminų sesiją 2020 metų birželio 22 – rugpjūčio 4 d. dienomis. Siekiant sklandaus egzaminų vykdymo ir vertinimo proceso yra tikslinamas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, konsultuojamasi su savivaldybių administracijų atstovais ir mokyklų vadovais, mokytojais, kurie anksčiau yra užsiregistravę į valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo procesą.
Tuo pačiu yra stebima šalies epidemiologinė situacija, konsultuojamasi su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais ir vertinama, ar bus užtikrinama mokinių ir mokytojų sveikata ir saugumas. Matydami, kad šalies epidemiologinė situacija nėra palanki brandos egzaminams vykdyti nuo birželio 22 d., siūlysime vėlinti egzaminų laikymo terminą, supaprastinti egzaminų vykdymo procedūras.
Prieš kiek laiko iki birželio 22 d. švietimo bendruomenė bus informuota, jeigu dėl epidemiologinės situacijos egzaminų vykdymas nebus galimas?
Jei epidemiologinė situacija, š. m. birželio 15 d. duomenimis, neleis saugiai organizuoti suplanuotos brandos egzaminų sesijos, gali būti priimti kiti sprendimai dėl brandos egzaminų. Dėl to reguliariai vyksta pasitarimai su Sveikatos apsaugos ministerija.
Kaip ir kada bus organizuojami vertintojų mokymai (ypač jei bus specialistų, neturinčių daug patirties)?
Šiuo metu yra vertinamas mokymų vertintojams poreikis, jie bus vykdomi nuotoliniu būdu.
Brandos egzaminų sesija prasidės š. m. birželio 22 d., o abiturientai bus mokomi iki šios sesijos pradžios. Mokytojo darbo krūvio sandara lemia tai, kad visas mokytojui skirtas darbo valandas mokytojas įvykdo per 33 mokslo metų savaites, o kitą laiką – atostogauja, todėl numatoma egzaminų sesija patenka į mokytojų atostogų laikotarpį. Atsižvelgdami į tokį ugdymo proceso pailginimą iki brandos egzaminų sesijos bei į vėliau vykstančius brandos egzaminus, prašome paaiškinti, kokia tvarka bus apmokėta mokytojams už abiturientų mokymą iki pat brandos egzaminų sesijos pradžios, numatytų mokytojų atostogų metu, jeigu mokytojai jau bus išdirbę visas jiems tarifikuotas darbo valandas?
Mokytojai turi teisę į pailgintas 40 darbo dienų atostogas, o mokslo metai trunka 42 savaites, todėl ne visas laikas, kurio neapima 33 ugdymo savaitės, yra mokytojų atostogų laikas.
Siekiant užtikrinti abiturientų tinkamą pasirengimą brandos egzaminams galimi mokytojo darbo krūvio sandaros pokyčiai, kai vietoje veiklų, kurios negalėjo būti įvykdytos dėl karantino ar nėra tokios reikšmingos kaip tinkamas abiturientų pasirengimas brandos egzaminams, sulygstama dėl kontaktinių darbo valandų su abiturientais. Taip pat galimi gimnazijos IV klasės mokinių tvarkaraščio pokyčiai. Konsultacijos gali būti perkeliamos iš gegužės mėnesio į birželį ir kt.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 10 straipsnį tais atvejais, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė, taip pat už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali būti mokama iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoka.
Kaip bus sudarytos galimybės mokytojams pasinaudoti teise į kasmetines atostogas vasaros metu?
Suprantame, kad įprastai mokytojai atostogauja mokinių vasaros atostogų metu. Tačiau sudėtinga šių dienų situacija neišvengiamai koreguoja 2019–2020 mokslo metų brandos egzaminų tvarkaraštį ir mokytojų atostogų laiką. Nežiūrint į tai, vykdant brandos egzaminus ir vertinant kandidatų brandos egzaminų darbus, negali būti pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyti kasmetinių atostogų suteikimo reikalavimai.
Darbo kodekso 128 straipsnis numato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės (1 dalis).
Kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo š. m. birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip (3 dalis). Ši norma visa apimtimi taikoma ir pedagoginiams darbuotojams.
Siekiant užtikrinti brandos egzaminų vykdymą ir vertinimą, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę mokykloje turi būti iškart numatyta, kada mokytojas dirba (egzaminų vykdymo dienos ar darbų vertimas), o kada atostogauja. Atostogų grafikas derinamas šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimu. Nepanaudota kasmetinių atostogų dalimi mokytojai galėtų pasinaudoti kitų mokinių atostogų ar kitu darbdavio ir darbuotojo sutartu metu.
Kokių priemonių ketinama imtis siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus finansavimą? Ar svarstomi planai mažinti švietimo finansavimą?
Patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų mažinimas šiuo metu nėra svarstomas. Atvirkščiai, Finansų ministerija ragina valstybės institucijas ir savivaldybes prisidėti prie spartesnio lėšų naudojimo.
Atsižvelgdama į tai, ministerija susitikimuose su savivaldybių merais, švietimo padalinių atstovais, mokyklų vadovais ne kartą pabrėžė būtinybę ieškoti racionalių sprendimų, kurie padėtų išlaikyti švietimo sektoriaus darbuotojų pajamas ir apsaugotų juos nuo pajamų netekimo.
