Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos ir probacijos tarnybų darbuotojai teigia jau kelerius metus išsakantys šiuos priekaištus vadovybei, tačiau permainų nesulaukia. Penkių Šalyje veikiančių probacijos tarnybų vadovai teigia ne kartą apie tai informavę Kalėjimų departamentą, bet didesnio finansavimo nesulaukę.
Problema itin paaštrėjo nuo 2012-ųjų, Seimui priėmus Probacijos įstatymą. Tuomet tarnyboms funkcijų padaugėjo: anksčiau tekdavo rūpintis tik lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleidžiamųjų priežiūra, o įstatymas įpareigojo rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namuose. Atsirado ir kitų papildomų prievolių – nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar jie nėra apsvaigę nuo narkotikų.
Be to, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tarnybai tenka rengti ir smurto korekcijos programas, jei jas lankyti įpareigoja teismas. Pareigūnai kelia ir saugumo klausimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų tarnybų darbuotojai, vykstantys tikrinti nuteistųjų, gali pasikliauti ne tik savo derybiniais įgūdžiais, bet ir dujų balionėliais, tuo metu jų kolegos Kauno ir Vilniaus apygardose šių priemonių neturi.
Tarnybų vadovai atkerta, kad per keliolika metų nebuvo atvejų, kad dujų balionėlius būtų reikėję panaudoti prieš žmones.
Du rajonai – vienas automobilis
Kalėjimų departamentui šiemet numatyta skirti beveik 71 mln. eurų, 4,3 mln. iš jų – Probacijos tarnyboms. Departamentas pripažįsta, kad didžiausia problema – transportas: 49-iuose padaliniuose naudojamasi 37 automobiliais, tad kai kurie turi jais dalytis. „Vienas automobilis dalijamas dviem-trims rajonų probacijos tarnyboms.
Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo funkcijų“, – BNS sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. „Yra ir nežmoniški krūviai. Kas yra nustatyta Kalėjimų departamento, kokie krūviai turėtų būti, tai jis kartais viršijamas net 63 procentais. Tai reiškia, kad žmogus kartais dirba turbūt už tris. O tu turi pakalbėti su probuojamu asmeniu, pokalbis gali trukti ir tris valandas“, – pridūrė ji. Tai patvirtina ir patys darbuotojai.
Su anonimiškumo sąlyga BNS kalbėjusi pareigūnė tvirtino, kad šių metų sausį įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms nuteistiesiems vis dažniau taikoma probacija, tačiau pareigūnų liko tiek pat, darbo sąlygos negerėja.
Automobiliais tenka dalytis su kolegomis iš kitų skyrių, jie yra menko pravažumo, tad į kai kurias vietas sudėtinga nuvykti. Nors pas nuteistuosius ar paleistuosius iš įkalinimo įstaigų vykstama dviese, ligos ar atostogų atveju tai turi daryti vienas darbuotojas, paprastai – moteris. Kaip teigia pareigūnė, nepaisant to, net ir po kelių incidentų su probuojamaisiais vadovybė nesiteikė nupirkti dujų balionėlių, nors kolegos kitose apygardose juos turi. Ji pažymi, kad anksčiau už pavojingas darbo sąlygas būdavo skiriamas ir apie penktadalį algos sudarantis priedas, dabar jo neliko. „Vis dažniau pareigūnai kalba apie darbo keitimą, nes dirbti darosi vis sunkiau.
Tik tada, kai nuteistasis įvykdo nusikaltimą, baksnojama į blogą pareigūnų darbą, tačiau žuvies be meškerės nepagausi. Tas pats ir čia: kokios darbo sąlygos, tokie ir rezultatai“, – BNS sakė moteris.
L.Soščekienė teigia, kad profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą, ir į Teisingumo ministerija, bet atsako nesulaukė.
Departamentas teigia, kad viena transporto priemone dalijasi ne trys, o daugiausia du rajonai, o nauji automobiliai bus nupirkti per dvejus metus. „Vertinant probacijos pareigūnų krūvius ir naujai iškylančius iššūkius, planuojama įsigyti dar dešimt automobilių: penkis – 2017 metais ir penkis – 2018 metais“, – nurodoma departamento BNS pateiktame atsakyme.
Veltui gaištamas laikas
Kad probacijos pareigūnai dirba sudėtingomis sąlygomis, patvirtina ir jų vadovai. Vilniaus tarnybos direktorė Marta Gavrilovienė sako, kad 2012-aisiais apygardai teko tikrinti 500 asmenų, ar jie nakvoja namuose, pernai tokių jau buvo 900.
Darbuotojų per tą laiką praktiškai nepadaugėjo, jų yra apie 50. Kad darbuotojų krūvis neviršytų normos, apygardai reikėtų bent 6-12 naujų etatų. Tarnyba taip pat turi septynis automobilius, trys iš jų naudojami Vilniaus mieste, kur iš viso prižiūrima apie 1000 asmenų, dar 1000 yra aplinkiniuose rajonuose, juose specialistams tenka verstis su keturiais automobiliais, tad vienu automobiliu, pavyzdžiui, dalijasi Ukmergė ir Širvintos, Trakai ir Elektrėnai. „Pareigūno tiesioginis darbas yra vykdyti nuteistųjų priežiūrą, o jis pervarydamas automobilį juk priežiūros nevykdo. Tai tam tikri resursai atitraukiami, gaištamas laikas, jis 2-3 valandas gaišta, o krūviai prižiūrimų asmenų yra nemaži“, – aiškino M.Gavrilovienė.
Kauno apygardos probacijos tarnyba prižiūri didžiausią teritoriją - jai tenka 18 iš 60-ies šalies savivaldybių. Jos direktorius Saulius Rajunčius tvirtina, kad 13-oje padalinių, įskaitant Kauno miestą, darbuotojai naudojasi septyniais automobiliais. Tarnyba anksčiau turėjo aštuonias transporto priemones, tačiau vieną prarado po pernai vykusio autoįvykio. Naujas iki šiol nėra skirtas.
„Jau tiek rašyta, tiek kalbėta visuose sluoksniuose, nebegalime. Paklauskite jų. Bendrauta buvo ne kartą. Tas klausimas sprendžiamas daugiau nei metus laiko“, – teigė jis.
Pasak M.Gavrilovienės, nuo 2012-ųjų Kalėjimų departamentui pretenzijos išsakomos kasmet.
„Dar laukiame, kada atsižvelgs“, – teigė ji.
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Regimantas Mikaliūnas antrino kolegoms, kad dėl transporto, ypač vykdant naktinius patikrinimus, yra „šiokia tokia problema“, kurią pareigūnai sprendžia bendradarbiaudami su policija. Iš viso tarnyba turi septynis automobilius, aptarnaujančius dešimt padalinių, ir netrukus turėtų sulaukti dar vieno. Klaipėda, ką tik neseniai įgijusi naują mašiną ir iš viso turinti aštuonis automobilius, problemą sprendžia kitaip: atskiros transporto priemonės šiuo metu neturi tik Palangoje dirbantys pareigūnai, tad jie sudarę panaudos sutartį dėl nuosavo automobilio naudojimo. „To žmogaus kompensacijoms automobilio naudojimui tarnybos tikslas per mėnesį išeina apie 3 eurus“, – paaiškino jis.
Panevėžio apygardos probacijos Edmundas Toliušis sakė, kad Panevėžyje, kaip ir Klaipėdoje, prižiūrimų asmenų yra mažiausia, tad net ir vienai darbuotojai išėjus motinystės atostogų likusiems krūvis nėra per didelis. Automobilių esą taip pat pakanka, nors 10-yje iš 12 prižiūrimų savivaldybių kolegos transporto priemonėmis dalijasi. Vadovai: galva saugo geriau, nei balionėlis
Niekur nėra apibrėžta, kokias saugos priemones turi turėti probacijos pareigūnai, sako M.Gavrilovienė. Ji įsitikinusi, kad darbuotojai savo saugumą gali užtikrinti ir be balionėlių.
„Čia yra požiūrio klausimas – aš nemanau, kad jie mums reikalingi, – teigė Vilniaus probacijos tarnybos direktorė. – Pas mus yra moterys. Ar tikrai bus saugu? Iš jos dar tą balionėlį atims. Reikia platesnės diskusijos, ar tikrai mus tie balionėliai apsaugos.“
Jai pritaria ir Kauno apygardos tarnybos vadovas. Jo nuomone, dujų balionėlis sukeltų dar didesnę įtampą ir galbūt daugiau konfliktinių situacijų.
„Manau, kad probacijos darbutojo geriausia apsauga yra jo galva. Aišku, nėra aprūpinami, kol kas darbuotojai nekėlė to klausimo. Pas mus yra protingi darbuotojai, išmanantys savo dalyką ir nekyla tokių rizikų“, – teigė S.Rajunčius.
Klaipėdos tarnybos vadovas Juras Kilijonas tikino, kad tokia priemonė yra kiekviename ekipaže, kurį sudaro du žmonės, bet panaudota, kiek jis pamena, buvo tik kartą. Ir tai – ne prieš žmogų, o prieš šunį.
„Esame davę tas priemones, instruktavome, kokios gali būti situacijos gyvenime, bet nei čia yra ginklas, nei ką. Nėra nustatyta, kokios priemonės turi būti. Esame apsirūpinę apie dešimt metų „dėl šventos ramybės“, bet panaudoti neteko“, – aiškino R.Kilijonas. Pasak jo, administracinėse patalpose darbuotojų saugumui taip pat įrengti pagalbos mygtukai, sudarytos sutartys su saugos tarnybomis, jos esant reikalui per kelias minutes gali atvykti į vietą.
Panevėžio tarnybos vadovas E.Toliušis tvirtino, kad dujų balionėlių saugumui pakanka, jie buvo panaudoti vos kelis kartus ir tik prieš šunis. Esą tarp kolegų buvo svarstymų, ar nevertėtų įsigyti elektroimpulsinių ginklų, tačiau, jo nuomone, to tikrai nereikia. Už Šiaulių apygardą atsakingas R.Mikaliūnas sakė, kad tarnybos pareigūnai savotiškai atlieka ir psichologo funkcijas, tad paprastai į smurtą linkę probuojamieji asmenys bendraudami nusiramina. Nors Šiaulių regiono pareigūnai aprūpinami dujų balionėliais, direktorius prisiminė vos vieną atvejį, kai darbuotojams grasinta susidorojimu. „Nėra buvę, net balionėlio niekada nėra panaudoję. Aš dirbu jau 14 metų, niekada nieko panašaus nėra buvę“, – patikino jis.
Profsąjungos: ginklas užtikrintų psichologinį saugumą
Pareigūnų profsąjungos atstovė L.Soščekienė neabejoja, kad kiekvienas ilgiau dirbantis probacijos tarnybų darbuotojas mažiausiai kartą yra susidūręs su grasinimais nužudyti ar susidoroti, tačiau, anot jos, ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami nustačius asmenų psichinį neveiksnumą ar dėl kitų priežasčių. Jos nuomone, darbuotojai dujų balionėliais turėtų būti aprūpinami vien dėl psichologinio komforto, kad esant reikalui turėtų galimybę apsiginti. „Daugiausia dirba moterys, 25-40 metų. Važiuoja pora moterų. Jei atvažiuoja į tokią šeimyną, kur penki girti, geria iš įkalinimo įstaigų grįžę, suprantama, kad ten nėra drąsu vykti. Tad psichologinis saugiklis būtų tas balionėlis. Iš tikrųjų jie yra turbūt mažiausiai apsaugoti iš statutinių pareigūnų“, – dėstė L.Soščekienė.
Kalėjimų departamentas taip pat nemato didesnio poreikio aprūpinti pareigūnus saugumo priemonėmis. Departamentas nurodo, kad probacijos pareigūnų funkcijos nėra susijusios su jėgos panaudojimu ar asmenų sulaikymu, tad kilus poreikiui jie pasitelkia policiją. „Didžioji dalis pareigūnų savigynos tikslams aprūpinti dujiniais balionėliais ir apmokyti fizinės savigynos pagrindų“, – nurodoma departamento atsakyme BNS.
Darbuotojų daugėja
Kalėjimų departamento duomenimis, pernai probacijos tarnybose buvo papildomai įsteigta 20 naujų probacijos pareigūnų etatų, padidintas darbo užmokesčio fondas – tam buvo skirta 324 tūkst. eurų. Departamentas nurodo, kad buvo gerinamos ir darbo sąlygos. Remonto darbams Pasvalio, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės, Klaipėdos, Elektrėnų, Marijampolės, Kauno, Kėdainių ir Jurbarko administracinėse patalpose skirta apie 140 tūkst. eurų. Kalėjimų departamentas atlieka tyrimą, ar probacijos pareigūnai tinkamai vykdė pareigas Kėdainiuose nužudyto keturmečio istorijoje.
Savo kaltę pripažįstantis, kaip įtariama, keturmetį mirtinai sumušęs Gediminas Kontenis kalėjo už narkotikų platinimą, o išėjęs iš įkalinimo įstaigos netrukus vėl padarė nusikaltimą: suniokojo septynis automobilius, vėliau moteriai sulaužė nosį ir sugadino jos automobilį, rudenį išdaužė parduotuvės langą. Jis buvo nuteistas metams ir dešimčiai mėnesių bausmę atidedant, probacijos pareigūnai jį stebėjo.
Po nelaimės Kalėjimų departamento vadovybė nusprendė laikinai neskirti Kauno apygardos probacijos tarnybos vadovo Saulius Rajunčiaus į Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo pareigas. Dėl probacijos specialistų veiksmų tyrimas buvo atliekamas ir 2015 metais, kai Kelmės rajone, Kražiuose, į probacijos registrą įtrauktas Rimantas Bekintis nužudė keturias moteris. Nuteistojo priežiūrą organizavusios Šiaulių probacijos pareigūnės susilaukė tarnybinių nuobaudų nustačius, kad jos neužtikrino efektyvaus darbo organizavimo.
