Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Bybiais
@Šersim
Pyderstą dainių
Remigijus Žemaitaitis
41 min. ·
Nacistai-murzininkai Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai nestabdo!
Pasirodo, kad dabar partijos Lietuvoje FORTIFIKACIJAS braižys?!
Gal mažiesiems hitlerininkams, tikrai laikas užsukti pas specialistų L. Slušnį, kuris vaistų duos be recepto!
O gal nacistai, planuoja sukurti savo karinius būrius ir taip valstybei vadovauti?
O gal čia valstybės paslapties viešinimas?
Gaila valstybės ….
41 min. ·
Nacistai-murzininkai Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai nestabdo!
Pasirodo, kad dabar partijos Lietuvoje FORTIFIKACIJAS braižys?!
Gal mažiesiems hitlerininkams, tikrai laikas užsukti pas specialistų L. Slušnį, kuris vaistų duos be recepto!
O gal nacistai, planuoja sukurti savo karinius būrius ir taip valstybei vadovauti?
O gal čia valstybės paslapties viešinimas?
Gaila valstybės ….
Tai dabar visiems pasakokite kaip ir kas bus įrengiama.Tai turi būti karinė paslapti.
@Jurgis
rusai palydovų kosmose neturi ir nemato, kur karinė technika juda? Informacija šiaip skirta ne jiems, o mums. Kad lengviau būtų mokesčius lupti.
Tai dabar visiems pasakokite kaip ir kas bus įrengiama.Tai turi būti karinė paslapti
'''Spaudos laisvės dieną sėdžiu Kyjive prie laptopo ir PAVYDŽIU APIE KARĄ RAŠANTIEMS LENKIJOS KORESPONDENTAMS. Jiems nereikia baimintis, kad už reportažą bus pavadinti vatniku ar Maskvos naratyvo skleidėju. (plačiau – komentare Nr1).
Tai, kad Lietuvoje nenorima girdėti neigiamos informacijos apie Ukrainą lemia įvairūs veiksniai. Tiek psichologiniai (solidarizuojamės su užpultais ir silpnesniais, istoriškai mums artimesniais), tiek tai, kad nebeturime spausdintų nacionalinių dienraščių, o rinką užvaldė bulvariniai tinklapiai, tiek ir politinis poreikis (apie jį – komentare nr2).
Agentų demaskavimu užsiima atitinkamos tarnybos, ir tik jos turi teisę spaudos leidinį ar asmenį pripažinti kenkėjišku. Lietuvoje šią teisę tačiau sau prisiskyrė “rėksmingieji” patriotai, (iš kurių aktyvumu išsiskiria ir keli savanoriaujantys ar net kariavę Ukrainoje), ėmę skirstyti tautiečius į vatnikus ir proukrainietiškus. Įdomu ar jie suvokia, kad yra tapę Maskvos užsakymo vykdytojais, nes Kremliui paranku, kad lietuviai būtų susirieję. Lietuva turi remti Ukrainą, tačiau nėra išmintinga reikalauti, kad visi keltų tos šalies vėliavas ar skanduotų šūkį “Šlovė Ukrainai, šlovė Zelenskiui” (komentaras nr 3).
Kai kurie „patriotai“ tiek įsijautė, jog vatniku ėmė vadinti net velionį popiežių Pranciškų, nors tokiais epitetais nesisvaidė net Kyjivo ekspertai. Lankymasis kare gali padaryti gilų poveikį ir radikalizuoti žmogų, tačiau dėl kai kurių asmenų “atsivertimo” kyla rimtų abejonių. Pavyzdžiui, Vilmos Fioklos Kure vardu “Facebooke” prisistatanti Vilma Pajuodienė dar prieš keliolika metų kartu su sutuoktiniu Panevėžyje agitavo vaikus leisti į rusiškas, bet ne lietuviškas mokyklas, o dabar yra tapusi bene rėksmingiausia vatnikų demaskuotoja (nuoroda komentare nr 4).
Dauguma urapatriotų įžengus rusams pirmieji pasibėgtų, ir taip, kaip kad 1940 metais, partizanauti išėjusiems kaimo „runkeliams“ ir vatnikams sakytų – „mes jus palaikom remdami protesto akcijas Vašingtone“. Patriotizmas tikrumoje pasireiškia įvairiomis formomis, ir gali būti nenuspėjamas (pafrontės Ukrainoje - Charkive, Sumuose, Chersone ginti šalies pirmi išskubėjo asmenys, net nekalbėję ukrainietiškai, nes įtūžo pamatę nužudytus kaimynus ir griaunamą miestą; tuo tarpu politikai, teisėsaugininkai ir turtuoliai dėjo į kojas).
Jei vatnikais imta pravardžiuoti garsų autolenktynininką B.Vanagą bei Ramujį vandenyną valtimi skrodusį A.Mockų logiškai kyla klausimas, kada tokiais bus pavadinti LDK valdovai? Jie juk ne tik rašė kirilica, bet dažnas ir namie kalbėjo ne lietuviškai, nes tuokėsi su slavėmis. Jei jau siūlote naikinti istorinę Rusų gatvę Vilniuje, tai gal reiktų griauti ir seniausią sostinės bažnyčią, nes ji yra pravoslaviška ir pavaldi Maskvai. O gal geriau palikime istorinius klausimus spręsti istorikams ir kiekvienas grįžkime prie savo profesijos? Kodėl mums pavyzdžiu turi būti paminklus griovę barbarai, o ne suomiai, kuriems Helsinkio centre stovinti Rusijos caro Aleksandro l statula netrukdo?
Iš suomių išvis daug ko galėtume pasimokyti. Visų pirma - ne populistinio daugžodžiavimo, bet nuoseklaus ruošimosi tėvynės gynimui. Suomijos vadovai nesisvaido skambiais pareiškimais apie tai, kad Rusijos kariai nebeįžengs į jų šalį, tačiau dalina ginklus šauliams, o mokyklose moko vaikus atpažinti internetines melagienas. Tam, kad atskirtų, kas yra asmeninė mąstančio piliečio nuomonė, o kas - botų platinama Maskvos propaganda. Lietuvoje racionalumas traukiasi vis garsiau reiškiantis rėksmingiems urapatriotams, o intelektualių asmenybių, (tokių, kaip velioniai L.Donskis, A.Šliogeris) kurie paaiškintų, kuris karalius yra nuogas, turim nedaug, o ir tie nebesigirdi didėjant karo psichozei.
Ne tik Varšuvos, bet ir Ukrainos opozicinėje žiniasklaidoje žurnalistai nebijo gvildenti tokių temų ir užduoti tokių klausimų, kurių Vilniuje niekas nedrįsta atkartoti iš baimės tapti “prorusišku”. Tai, jog daugybė karių turi psichikos problemų ir įniko į alkoholį, narkotikus, azartinius žaidimus, o Ukrainai gresia ekonomikos griuvimas ir demografinė katastrofa pripažįsta net Kyjivo ekspertai (nuoroda komentare nr 5).
Nekritišku V.Zelenskio vertinimu nesistebiu turėdamas omenyje lietuvių pomėgį asmenybės kultui – kai Estijoje ir Latvijoje Sąjūdžio laikus (pas juos „Liaudies Fronto“) bei nepriklausomybės atgavimą mini, kaip tautos sukilimo šventę, pas mus ji yra sutapatinama su pagyromis vienam asmeniui (tarsi be jo Sąjūdis būtų sužlugęs, o mes toliau vargtume SSSR sudėtyje). Kartais susidaro įspūdis, kad katalikiškoje Lietuvoje labiau mėgstame ne tylų, planingą darbą, kaip kad protestantai skandinavai, bet skambius pareiškimus ir pompastiškus renginius. Tikrumoje daug ko pasimokyti turėtume ne tik iš Suomijos, bet ir Estijos. Talinas pasigirti gali ne tik gausesne savanorių karių organizacija „Kaitseliit“, ketvirtadaliu didesnėmis algomis ir pensijomis, mažesne valstybine skola, bet ir mažesne emigracija, kai tuo tarpu Lietuvoje šiai skausmingai problemai nebuvo ir nėra skiriamas tinkamas dėmesys. ''
Tai, kad Lietuvoje nenorima girdėti neigiamos informacijos apie Ukrainą lemia įvairūs veiksniai. Tiek psichologiniai (solidarizuojamės su užpultais ir silpnesniais, istoriškai mums artimesniais), tiek tai, kad nebeturime spausdintų nacionalinių dienraščių, o rinką užvaldė bulvariniai tinklapiai, tiek ir politinis poreikis (apie jį – komentare nr2).
Agentų demaskavimu užsiima atitinkamos tarnybos, ir tik jos turi teisę spaudos leidinį ar asmenį pripažinti kenkėjišku. Lietuvoje šią teisę tačiau sau prisiskyrė “rėksmingieji” patriotai, (iš kurių aktyvumu išsiskiria ir keli savanoriaujantys ar net kariavę Ukrainoje), ėmę skirstyti tautiečius į vatnikus ir proukrainietiškus. Įdomu ar jie suvokia, kad yra tapę Maskvos užsakymo vykdytojais, nes Kremliui paranku, kad lietuviai būtų susirieję. Lietuva turi remti Ukrainą, tačiau nėra išmintinga reikalauti, kad visi keltų tos šalies vėliavas ar skanduotų šūkį “Šlovė Ukrainai, šlovė Zelenskiui” (komentaras nr 3).
Kai kurie „patriotai“ tiek įsijautė, jog vatniku ėmė vadinti net velionį popiežių Pranciškų, nors tokiais epitetais nesisvaidė net Kyjivo ekspertai. Lankymasis kare gali padaryti gilų poveikį ir radikalizuoti žmogų, tačiau dėl kai kurių asmenų “atsivertimo” kyla rimtų abejonių. Pavyzdžiui, Vilmos Fioklos Kure vardu “Facebooke” prisistatanti Vilma Pajuodienė dar prieš keliolika metų kartu su sutuoktiniu Panevėžyje agitavo vaikus leisti į rusiškas, bet ne lietuviškas mokyklas, o dabar yra tapusi bene rėksmingiausia vatnikų demaskuotoja (nuoroda komentare nr 4).
Dauguma urapatriotų įžengus rusams pirmieji pasibėgtų, ir taip, kaip kad 1940 metais, partizanauti išėjusiems kaimo „runkeliams“ ir vatnikams sakytų – „mes jus palaikom remdami protesto akcijas Vašingtone“. Patriotizmas tikrumoje pasireiškia įvairiomis formomis, ir gali būti nenuspėjamas (pafrontės Ukrainoje - Charkive, Sumuose, Chersone ginti šalies pirmi išskubėjo asmenys, net nekalbėję ukrainietiškai, nes įtūžo pamatę nužudytus kaimynus ir griaunamą miestą; tuo tarpu politikai, teisėsaugininkai ir turtuoliai dėjo į kojas).
Jei vatnikais imta pravardžiuoti garsų autolenktynininką B.Vanagą bei Ramujį vandenyną valtimi skrodusį A.Mockų logiškai kyla klausimas, kada tokiais bus pavadinti LDK valdovai? Jie juk ne tik rašė kirilica, bet dažnas ir namie kalbėjo ne lietuviškai, nes tuokėsi su slavėmis. Jei jau siūlote naikinti istorinę Rusų gatvę Vilniuje, tai gal reiktų griauti ir seniausią sostinės bažnyčią, nes ji yra pravoslaviška ir pavaldi Maskvai. O gal geriau palikime istorinius klausimus spręsti istorikams ir kiekvienas grįžkime prie savo profesijos? Kodėl mums pavyzdžiu turi būti paminklus griovę barbarai, o ne suomiai, kuriems Helsinkio centre stovinti Rusijos caro Aleksandro l statula netrukdo?
Iš suomių išvis daug ko galėtume pasimokyti. Visų pirma - ne populistinio daugžodžiavimo, bet nuoseklaus ruošimosi tėvynės gynimui. Suomijos vadovai nesisvaido skambiais pareiškimais apie tai, kad Rusijos kariai nebeįžengs į jų šalį, tačiau dalina ginklus šauliams, o mokyklose moko vaikus atpažinti internetines melagienas. Tam, kad atskirtų, kas yra asmeninė mąstančio piliečio nuomonė, o kas - botų platinama Maskvos propaganda. Lietuvoje racionalumas traukiasi vis garsiau reiškiantis rėksmingiems urapatriotams, o intelektualių asmenybių, (tokių, kaip velioniai L.Donskis, A.Šliogeris) kurie paaiškintų, kuris karalius yra nuogas, turim nedaug, o ir tie nebesigirdi didėjant karo psichozei.
Ne tik Varšuvos, bet ir Ukrainos opozicinėje žiniasklaidoje žurnalistai nebijo gvildenti tokių temų ir užduoti tokių klausimų, kurių Vilniuje niekas nedrįsta atkartoti iš baimės tapti “prorusišku”. Tai, jog daugybė karių turi psichikos problemų ir įniko į alkoholį, narkotikus, azartinius žaidimus, o Ukrainai gresia ekonomikos griuvimas ir demografinė katastrofa pripažįsta net Kyjivo ekspertai (nuoroda komentare nr 5).
Nekritišku V.Zelenskio vertinimu nesistebiu turėdamas omenyje lietuvių pomėgį asmenybės kultui – kai Estijoje ir Latvijoje Sąjūdžio laikus (pas juos „Liaudies Fronto“) bei nepriklausomybės atgavimą mini, kaip tautos sukilimo šventę, pas mus ji yra sutapatinama su pagyromis vienam asmeniui (tarsi be jo Sąjūdis būtų sužlugęs, o mes toliau vargtume SSSR sudėtyje). Kartais susidaro įspūdis, kad katalikiškoje Lietuvoje labiau mėgstame ne tylų, planingą darbą, kaip kad protestantai skandinavai, bet skambius pareiškimus ir pompastiškus renginius. Tikrumoje daug ko pasimokyti turėtume ne tik iš Suomijos, bet ir Estijos. Talinas pasigirti gali ne tik gausesne savanorių karių organizacija „Kaitseliit“, ketvirtadaliu didesnėmis algomis ir pensijomis, mažesne valstybine skola, bet ir mažesne emigracija, kai tuo tarpu Lietuvoje šiai skausmingai problemai nebuvo ir nėra skiriamas tinkamas dėmesys. ''
@paste
Tl;dr
Buvęs CŽV vadas: JAV davė ginklus UKR , kad jį nuraujuotų, o ne tam kad laimėtų...
-Ką adekvatūs žmonės kalbėjo nuo pat pradžių. Tokių akivaizdžių dalykų nemato tik subadyti edukuoti ir myžaltaškiai tvarto sofapatriotai.
Tuo tarpu mintantys iš karo svajoja to paties Lietuvai ir daro viską, kad tai įvyktų. Tikrieji vatnikai ir 5 kolona, grėsmė visuomenei.
Vienintelio, ko jie nesugeba suvokti, kad Lietuva ne Ukraina, ir lietuviai - ne slavai. Čia viskas būtų kitaip…
-Ką adekvatūs žmonės kalbėjo nuo pat pradžių. Tokių akivaizdžių dalykų nemato tik subadyti edukuoti ir myžaltaškiai tvarto sofapatriotai.
Tuo tarpu mintantys iš karo svajoja to paties Lietuvai ir daro viską, kad tai įvyktų. Tikrieji vatnikai ir 5 kolona, grėsmė visuomenei.
Vienintelio, ko jie nesugeba suvokti, kad Lietuva ne Ukraina, ir lietuviai - ne slavai. Čia viskas būtų kitaip…
Tankais pirma nepuls, per 7-20 min.atlėks spiečius dronų ir raketų į karinius ir civilius objektus. O paskui gal ir tankai.
..kaip ginsiames,jei bebus kam...mieste granatosvaidžias..šiaip begt i miška reikia..tankas ne problema,problema mentai musu ir išdavykai
visur buvo slėptuvės, pastoviai rengiamos civilinės gynybos pratybos, mokyklose net mergaitės buvo mokomos išardyti ir sudėti automatą per 30 sek. visi mokėjo šaudyti. Ir nieko to neprireikė. Labai taikiai užsidarėm elektrinę, fabrikus ir gamyklas, taikiai kertam miškus ir taikiai kabiname angliškas iškabas. Nei tankų, nei drakono dantų nereikėjo. O dabar pristatysim tų dantų visur, o gal ir vėl taikiai viskas vyks. Kam pinigus mėtyti, geriau stadioną pasistatykim.
Aš klausau jų ir nesuprantu ,kaip jie pralenda rinkimus?ar jie tikrai yra kažkokie ,,autistai,,ar tik įjungia durnumą tada,kada reikia kvailinti tautą.
Priešo tankai Vilnių pasiektų per 1–1,5 val.: vardija, kaip juos stabdysime ir ginsimės