Esą tada ir šventės bus gerokai prasmingesnės bei spalvingesnės.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Į rankas senovinius, dar 1937-aisiais tėvo sumeistruotus kočėlą ir rumbę paėmusi suvalkietė Ina, Didžiojo ketvirtadienio išvakarėse pradėjo švarinimosi darbus ir pasakojo, kaip ruošiasi Velykų šventei: „Patalynę tvarkau, nereik man lygintuvo.“
Švarinimosi darbai prieš šventes
Didįjį, arba kitaip – Švarųjį ketvirtadienį laukia ir daugiau švarinimosi – tradicinis langų valymas, užuolaidų skalbimas.
„Ir kaip būna miela, kai tuos langus atidarinėji, užuolaidas nuimi, kaip jas išskalbtas sutvarkytas vėl užsikabini. Tikrai, kaip sako, labai miela“, – kalba Šunskų gyventoja Ina Kereišienė.
Moteris sako, Didžiosios, arba Kančios savaitės, tradicijų paiso nuo mažens, tad kiekviena diena prieš išauštant šventų Velykų rytui skirta vis kitai prieššventinei veiklai.
Senovėje žmonės tikėjo, kad atlikus šią apeigą visus metus lydės gera sveikata. Etnografai sako, net ir burdavosi jaunos merginos ketvirtadienį.
„Jeigu per kelią tau perbėga čigonas, žinok, kad gausi gerą ir turtingą vyrą“, – sako etnografas Jonas Mardosa.
Išpažintis prieš Velykas
Bet svarbu buvo išsivalyti ne tik kūną, bet ir sielą. Prieš Velykas buvo labai svarbi velykinė išpažintis. Dvasininkai dvidešimtojo amžiaus pradžioje net ir velykinės išpažinties korteles dalijo.
„Tos kortelės turi numerį ir pagal tai žinoma, kiek privalo eiti išpažinties, o kai prieina Velykinės išpažinties, tokią kortelę palieka, ir yra žinoma, kas iš tos šeimos atėjo išpažinties, ir paskui kai kuriais gyvenimo momentais priimamas sprendimas, ar laidojimo metu, ar dar kas nors, jeigu žmogus neatlieka savo krikščionio pareigos“, – pasakoja J. Mardosa.
Dabar dvasininkai prievarta žmonių atlikti išpažintį neverčia, ragina prasidėjus Didžiąjam Tridieniui labiau susikaupti jau nuo ketvirtadienio vakaro.
Didįjį penktadienį mišios nevyksta
„Didysis penktadienis vienintelė diena metuose kai nėra aukojamos mišios. Nuo ketvirtadienio iki Velykų ryto nei nekrikštijama, nei tuokiama“, – teigia Šv. Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika.
O jau popietinėmis valandomis bažnyčiose organizuojamos kitos Didžiojo penktadienio apeigos. Tridienį vainikuoja Didžiojo šeštadienio papročiai.
„Čia Lietuvoje, kitose šalyse yra gražus paprotys atnešti maistą į šventovę pašventinti. Visą dieną miesto šventovėse kas valandą vyksta maisto pašventinimo apeiga. Tokiu būdu kvietimas žmonėms skirti laiko, pabūti prie Kristaus kapo“, – pasakoja R. Doveika.
Pasninko dėžutė skurstanstiesiems
Vakare prasideda Velyknaktis, tikintieji meldžiasi, bažnyčiose atliekamos ugnies šventinimo apeigos. Didžiąją savaitę svarbu ne tik apmąstyti savo darbus, bet ir dalintis gerumu. Dvasininkai pastebi, kad prieš šventes kasmet tokių žmonių daugėja.
Tai parodo ir visą gavėnią veikusi pasninko dėžutė, kai tikintieji galėjo aukoti maisto produktus skurstantiesiems. Vilnietė Viktorija sako neatsidžiaugianti žmonių gerumu, mat prieš Velykas gavo taip svarbu jai paketą: „Galit pažiūrėti, aliejaus gavau, sausainiukų vaikams, arbatos.“
Moteris sunkiai suduria galą su galu, o dar neseniai šeimą ištiko tragedija, tad turi rūpintis jau ne tik savimi.
„Turiu anūkų, kurie liko našlaičiai, palaidojau sūnų neseniai Vokietijoje“, – kalba vilnietė Viktorija.
Tokių vien Pilaitės parapijoje, kaip sako klebonas Doveika, apie kelis šimtus. Ir šiemet kaip niekada pilaitiškiai stokojantiems itin dosnūs. Prie akcijos jungėsi ir mokyklos. Į specialius maišus žmonės dėjo kruopas, konservus, kitokius skanumynus.
Akcijos sumanytojai jau dešimtus metus prieš Velykas bažnyčiose raginę žmones dalytis gerumu, sako, kad daugėja skurstančiųjų, bet daugėja ir besidalijančiųjų, ypač Didžiąją savaitę.
„Per šitą laiką, per šią, pavyzdžiui, gavėnią, viena parapija surenka apie aštuonis šimtus produktų. Tai galit įsivaizduoti, kad paskui išdalija maišelyje po kokius dešimt“, – sako Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atstovė Ieva Kuzmaitė.
Produktai kai kuriose bažnyčiose dar bus priimami ir skurstantiems dalijami iki pat Velykų.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
