„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis pasakoja, kad tiek „Luminor“, tiek Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, paskutinius keletą metų gyventojų nuostoliai išlieka panašūs, tačiau bankams pavyksta apsaugoti daugiau lėšų, kurias mėgina išvilioti sukčiai.
Tiesa, „Luminor“ atstovas priduria, kad vidutiniškai, dėl sukčiavimo mokėjimais, klientai praranda apie 1500 eurų, o suma gali varijuoti priklausomai nuo sukčiavimo tipo.
Tuo metu „Inbank“ Lietuvos padalinio vadovas Vaidotas Rimeikis teigia, kad nors švenčių metu nepastebi, kad sukčiai taikytų kitokias schemas nei kitais metų laikotarpiais, šiuo metų laiku žmonės dažnai būna labiau išsiblaškę dėl dovanų pirkimo, planuojamų kelionių ir išaugusių išlaidų.
Tad tuo pasinaudoję sukčiai mėgina manipuliuoti gyventojų emocijomis, siūlydami greitus sprendimus ar lengvą uždarbį.
„Situaciją rinkoje nuolat atidžiai stebime, tačiau analizuojant pastarųjų kelerių metų „Inbank“ vidinius duomenis, nematome ryškaus sukčiavimo atvejų skaičiaus augimo. Sukčiai greitai prisitaiko prie naujų technologijų ir žmonių elgsenos, todėl schemos tampa vis labiau įtikinamos, o pavieniais atvejais patiriama finansinė žala – itin didelė“, – sako V. Rimeikis.
Pašnekovas priduria, kad remiantis „Inbank“ duomenimis, gyventojų patirta žala gali siekti ir nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų.
„Tai sumos, už kurias būtų galima įsigyti automobilį ar suremontuoti būstą“, – pastebi „Inbank“ atstovas.
Švenčių metu išryškėja šie sukčiavimo tipai
M. Kutkaitis sako pastebintis, kad prieš šventes, kaip, pavyzdžiui, artėjančios Kalėdos ir praėjęs Juodasis penktadienis, sukčiai gerokai dažniau pasitelkia netikras el. parduotuves.
„Avast“ kompanijos duomenimis, vien per 2024 m. paskutinį ketvirtį pasauliniu mastu aptikta daugiau kaip 80 tūkst. tokių pardavėjų, iš kurių dauguma dingo ar pakeitė pavadinimus vos po kelių savaičių. Šių metų pirmąjį ketvirtį tokių atvejų skaičius pasaulyje išaugo net 790 proc., lyginant su ankstesniais metais“, – sako M. Kutkaitis.
Pašnekovas dalinasi, kad iš pradžių sukčiai socialiniuose tinkluose arba el. pašte pradeda rodyti viliojančių prekių reklamas.
„Paprastai reklamuojami brangūs drabužiai, elektronika ar buitinė įranga, kurios „kaina sumažinta 70–90 proc.“, – apie sukčių schemą pasakoja M. Kutkaitis.
Tuomet reklama nukreipia pirkėją į įtikinamai atrodančią svetainę, kurioje apstu vogtų produktų atvaizdų ir dirbtinai sugeneruotų neva klientų atsiliepimų.
Galiausiai į tokią svetainę įvedus mokėjimo duomenis pirkėjai prekės nebesulaukia, o sukčiai pasisavina kortelės informaciją, kurią vėliau naudoja neteisėtiems pirkiniams arba parduoda ją tamsiajame internete („Dark web“).
„Pasitaiko ir atvejų, kai sukčiai apsimeta renginių, koncertų, bilietų platintojais. Gyventojai perka paslaugą, pavyzdžiui, bilietus į koncertą, kuris vyks tik kitų metų vasarą.
Natūralu, kad iki to laiko džiaugsis pigiau nusipirkę bilietą ir tik renginio dieną supras per šią sukčiavimo schemą nepatekę į renginį. Toks sukčiavimo būdas yra ypač pavojingas, kadangi nuo mokėjimo operacijos iki suvokimo apie apgaulę praeina labai daug laiko“, – pažymi M. Kutkaitis.
Pasak „Luminor“ atstovo šventiniu laikotarpiu gaunama ir daugiau pranešimų apie tariamas siuntas.
„Tikriausiai neretas esame gavę žinutę, kurioje pranešama apie neva sustabdytą siuntą ir būtinybę dėl to atnaujinti pristatymo adresą, sumokėti papildomą mokestį ar atlikti kitokius veiksmus. Tokios žinutės gali atrodyti oficialiai, tačiau iš tiesų jų tikslas tėra išvilioti asmeninę informaciją ir, galiausiai, pinigus“, – primena M. Kutkaitis.
V. Rimeikis savo ruožtu primena, kad vienas dažniausių sukčiavimo būdų ir toliau išlieka duomenų išviliojamas telefonu.
„Dažnai rusiškai kalbantys asmenys prisistato banko, policijos ar telekomunikacijų bendrovės darbuotojais. Pokalbio metu siekiama sukurti skubos ar grėsmės jausmą, esą iš žmogaus bandoma pasisavinti sąskaitoje esančius pinigus, o tuomet prašoma atskleisti asmens duomenis, „Smart-ID“ ar interneto banko prisijungimo duomenis.
Surinkta informacija vėliau gali būti panaudota sudarant paskolų, lizingo ar kitas finansines sutartis į sukčių pinkles patekusio asmens vardu“, – apie schemą pasakoja „Inbank“ atstovas.
Populiari išlieka ir apgaulingų investavimo pasiūlymų schema, kuria gyventojai dažniausiai susidomi naršydami internete, socialiniuose tinkluose ar apie jas išgirdę kalbėdami telefonu su vienu iš sukčių.
V. Rimeikis pažymi, kad tokios reklamos dažnai sudaro apgaulingą įspūdį apie galimą užsidirbti labai didelę pinigų sumą per trumpą laiką, o gyventojai yra raginami investuoti santaupas ar pasiskolintas lėšas.
„Dažnai tokiems pasiūlymams naudojami žinomų žmonių vardai ar sėkmės istorijos, kurios iš tiesų yra išgalvotos“, – primena V. Rimeikis.
Atsirado naujas sukčiavimo metodas
M. Kutkaitis priduria, kad šiemet atsirado ir naujas sukčių metodas išvilioti gyventojų pinigus,kai prašoma mokesčio už tariamą siuntą prie paštomato. Šiuo būdu gavėjui pranešama apie neva jam skirtą siuntą.
O atvykus jos atsiimti, prašoma susimokėti nuo 30 iki 100 eurų kortele. Visgi tuomet pasirodo, kad pačioje siuntoje tėra šiukšlės ar beverčiai daiktai. O kadangi mokėjimas atliekamas kortele, dažniausiai pinigų susigrąžinti nebepavyksta.
„Toks sukčiavimo būdas naudojasi mūsų smalsumu. Jeigu nesitikite gauti siuntos – nemokėkite iš anksto ir nieko neatsiimkite, o jei jau taip nutiko, nedelsdami praneškite policijai ar savo banko specialistui“, – pažymėjo M. Kutkaitis.
Jis taip pat primena, kad pardavėjai ir siuntų tarnybos niekada neprašo atlikti mokėjimų spontaniškai ar be oficialaus patvirtinimo, todėl bet koks signalas daryti priešingai gali būti rimtas tekstas sustoti.
Priminė, kaip išvengti sukčių pinklių
Siekiant išvengti sukčių pinklių, M. Kutkaitis primena, kad niekada nereikėtų atlikti mokėjimų už pirkimo platformos ribų, neatskleisti kortelės duomenų ir visuomet kritiškai įvertinti neįprastai skubinančius pranešimus.
„Luminor“ atstovas akcentuoja, kad atsiskaityti už paslaugas visada reikėtų tik per oficialias pirkimo platformos sistemas, o prieš pirkdami prekę visada įvertinkite vartotoji istoriją, atsiliepimus ir aktyvumą, o nauji profiliai be reputacijos ar siūlantys itin gerus pasiūlymus visada turėtų sukelti įtarimą.
„Pagrindinė taisyklė paprasta: jeigu kyla abejonių, informaciją geriau patikrinti. Tai padaryti galima oficialiuose interneto šaltiniuose, taip pat, pasikalbėjus su atitinkamos srities ekspertais.
Net išpardavimų įkarštyje papildomas atsargumas kainuos vos kelias minutes, tačiau greičiausiai apsaugos nuo didelių nuostolių ir leis saugiai mėgautis šventiniu laikotarpiu“, – sako M. Kutkaitis.
Visgi, jei supratote, kad prekę įsigijote iš sukčių parduotuvės, reikėtų kuo greičiau susisiekti su banku, kad būtų inicijuotas mokėjimo atšaukimas ar kortelės operacijos ginčijimas.
Taip pat nepamirškite pateikti ir pareiškimą policijai, o jo kopiją perduokite bankui. O jei pastebėjote įtartinas nuorodas, M. Kutkaitis rekomenduoja apie jas pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
V. Rimeikis taip pat primena, kad nei bankai, nei policija, nei telekomunikacijų bendrovės niekada neprašo atskleisti asmens informacijos neoficialiais kanalais ir nebendrauja rusų kalba.
Pokalbių metu taip pat reikėtų išlikti atidiems, jei esate skubinami, raginami ar gąsdinami veikti kuo greičiau.
„Atidžiai tikrinkite, kokias operacijas tvirtinate naudodami „Smart-ID“ ar mobilųjį parašą. Nesusiviliokite greito ir tariamai garantuoto uždarbio pažadais. Jei investicinė grąža atrodo per gera, kad būtų tikra – greičiausiai tai yra spąstai.
Svarstant investavimo galimybes, visada verta patikrinti, ar konkreti įmonė turi licenciją, leidžiančią teikti investicines paslaugas“, – pabrėžia V. Rimeikis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
