Etnologas, gamtos ženklų stebėtojas Libertas Klimka sako, kad aplinkoje matomi požymiai rodo – žiema dar neskuba. Pasak jo, gyvasties gamtoje šiuo metu neįprastai daug, o tai leidžia daryti išvadą, kad rimtesni šalčiai dar palauks. Tad ko galime tikėtis artimiausiomis savaitėmis ir per didžiąsias metų šventes?
Žiema – tai ateina, tai traukiasi
Etnologas pasakoja, kad pastaruoju metu gamta demonstruoja itin permainingą elgesį – vieną dieną prisninga, o kitą sniego nebelieka nė ženklo.
„Vieną dieną buvo žiema – per sprindį prisnigo sniego ten, kur buvau. O paskui per vieną naktį atėjo pavasaris: visas sniegas nutirpo, plonas ledas, kuris jau buvo susiformavęs ant tvenkinių ir ežero pakraščių, taip pat ištirpo“, – pasakoja L. Klimka.
Jo teigimu, tokie staigūs pokyčiai rodo, kad tikrosios žiemos dar nesulaukėme. Pasak etnologo, vienas aiškiausių signalų, kad žiema dar neatėjo, yra gyvybės gausa gamtoje. Jis atkreipia dėmesį į kurmius, kurie vis dar aktyviai rausia žemę.
„Kurmiai visai šviežiai rausia savo juodas žemių kepures. Vadinasi, jie nemiega ir dar nėra pasidarę savo lizdų giliai žemėje“, – aiškina pašnekovas.
Ne mažiau iškalbingi ir kiti gamtos ženklai. L. Klimka pastebi, kad skruzdėlės yra iškėlusios savo namelius aukštai virš žolių – tai, pasak jo, reiškia, kad dar gali būti daug lietaus.
Taip pat gamtoje vis dar gausu paukščių, kurie neskuba migruoti: „Miško paukšteliai dar laikosi būriais, bet nepasitraukia į šiltesnius kraštus. Mačiau ir ežere plaukiojančią gulbę su dešimčia gulbiukų – visiškai neskuba ieškotis šiltesnės žiemos“.
Ar Kalėdos bus be sniego?
Pasak L. Klimkos, dar vienas svarbus ženklas – laukinių gyvūnų elgesys. Jis pastebi, kad šiemet į jo sodą rudenį neatėjo stirnos, kurios ankstesniais metais ieškodavo kopūstų ar nukritusių obuolių.
„Šiemet nebuvo nė vienos stirnos. Matyt, miške jos puikiai sau ganosi ir nejaučia žiemos“, – teigia jis.
Remiantis šiais požymiais, etnologas prognozuoja, kad iki Naujųjų metų rimtos, gilios žiemos tikrai nebus.
„Sniego gali pasirodyti vieną kitą naktį, gal kartais ir balutės užšals, bet tai dar ne tikra žiema“, – sako jis.
Vis dėlto per Kalėdas, pasak L. Klimkos, nedidelis šaltukas galimas. Tai jis sieja su šv. Martyno dienos orais.
„Jeigu šv. Martyno diena buvo šilta, dažniausiai Kalėdos ateina su truputėliu šalčio. Šiemet šv. Martyno diena buvo gana šilta, tad per Kalėdas gali šiek tiek pašalti“, – aiškina etnologas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ežerai kol kas dar neužšalę, o tai – dar vienas ženklas, jog tikrosios žiemos teks palaukti.
„Būna labai smagu, kai pirmasis ledas susidaro be sniego – tada galima pasivaikščioti ir pasigrožėti. Tačiau šiemet tam dar ne laikas“, – apibendrina L. Klimka.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
