Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai sako besitarsiantys, kaip reaguoti dėl Lietuvoje stringančių sprendimų įteisinant dvigubą pilietybę.
Lenkijoje su vizitu sekmadienį viešinčio prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas Wiktoras Buwelskis (Viktoras Buvelskis) teigė nesutinkąs su sprendimu grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, numatantį dvigubos pilietybės galimybę užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES, NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams.
„Mus gyvenimas, istorija mėtė po pasaulį, vieni atsirado Kanadoje Toronte, kiti Krasnojarske, man čia - Lenkijoje - teko apsigyvent. Ir jei aš čia gyvenu beveik visą savo suaugusį gyvenimą, turiu pilietybę, gyvenu normaliai, tai nereiškia, kad nesu lietuvis ir negaliu turėti Lietuvos pilietybės. Dėl to aš labai stebiuosi. Su pagarba prezidentui, kuris man davė apdovanojimą, bet jis gi pats Amerikoje turėjo pilietybę Amerikos ir Lietuvos, paskui tik atsisakė (JAV pilietybės - BNS). Aš negaliu atsisakyti Lenkijos pilietybės, nes kad čia gyvenu, man jos būtinai reikia. Todėl aš su tuo (prezidento veto - BNS) nesutinku, atiduodant pagarbą prezidentui“,- BNS sekmadienį sakė W.Buwelskis.
Sekmadienį minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 75 - ąsias metines S.Dariaus ir S.Girėno medaliu pagerbti Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Olgierdas Wojciechovskis (Olgierdas Vojčekovskis), lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas W.Buwelskis apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos „Lietuvos tūkstanmečio“ žvaigžde.
„Su Lenkijos draugijos pirmininku, kuris pats apdovanojimo atsiimti negalėjo, kalbėsiu, prašysiu spustelti. Seinuose jie gali parengti savo pareiškimą. Jie kitaip jaučiasi Punske ir Seinuose, kur dauguma yra lietuvių, o mes čia gilumoje Lenkijos, mes čia turime gyventi savo gyvenimą tiesiog ir dėl to dviguba pilietybė niekam nekenkia, pasaulyje daug tokių dalykų“, - sakė W.Buwelskis.
Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas teigė Lenkijoje, į kurią buvo priverstas trauktis 1944 metais vengdamas tremtinio lemties, gyvena jau 64 metus.
„Kitaip būtume atsidūrę Krasnojarske ar kokioje Kamčiatkoje“, - kalbėjo Ščecino lietuvių pirmininkas.
Prezidentas V.Adamkus penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti naują Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus.
Šią įstatymo redakciją Seimas palaimino birželio pabaigoje.
Spaudos konferencijoje penktadienį prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“.
„Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo. Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje“, - penktadienį kalbėjo V.Adamkus.
Pagal naująjį darbo grupės ruoštą įstatymą, dvigubą pilietybę buvo numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai „salelėse“ kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Svarstant daug prieštaravimų sukėlusi įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams. Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių - pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
