Artėjant 85-ajam V. Landsbergio jubiliejui, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę pasiūlė buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti prezidento statusą ir su juo susijusias garantijas. Ankstesni bandymai įgyvendinti šią idėją nenusisekė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis BNS sakė abejojantis, ar dauguma frakcijos narių palaikytų Seimo pirmininko pasiūlymą. Tuo tarpu pats R. Karbauskis nesutiktų V. Landsbergiui suteikti prezidento statuso, o V. Pranckiečio iniciatyva, anot jo, su frakcija nesuderinta.
G. Landsbergis: tai pasišaipymas
Ne pirmą kartą girdimus seimūnų pasiūlymus seneliui suteikti prezidento statusą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis vadina pasišaipymu.
„Man tai panašiau į norą pasišaipyti ir pasityčioti, nei kažkokį sprendimą priimti. Kadangi tai yra susiję su man artimais žmonėmis, man ganėtinai nemalonu žiūrėti tą procesą. Jeigu politikai būtų apsisprendę imtis realių veiksmų, viskas jau būtų seniai išspręsta. Tai mano siūlymas yra toks, jeigu nėra politinės valios priimti sprendimus tokius, tai geriau apie juos nekalbėti, dėl to, kad nuolatinis valkiojimas klausimo nėra pagarbus“, - tv3.lt sakė G. Landsbergis.
Seimo narys stebisi, kodėl V. Pranckietis prezidento statuso suteikimo klausimą iškėlė nepasitaręs su frakciją, ir neatmeta galimybės, kad tai daroma norint nukreipti dėmesį nuo valstiečius sukrėtusių skandalų.
„Gali susidaryti toks įspūdis, kad taip yra daroma iš piktos valios pamokyti, parodyti vietą, kad štai, mes jus pastatysime į nepatogią padėti kaip partiją, kaip frakciją, kaip šeimą. Bet, kita vertus, yra dar vienas aspektas, kad visuomenėje didelis nepasitenkinimas valdančiaisiais egzistuoja, kad ir Ramūnu Karbauskiu, jo istorijomis. Akivaizdu, kad tokio klausimo iškėlimas gali veikti, kaip dėmesio nukreipimo strategija. Užuot kalbėję apie Gretą (Kildišienę – red. past.), pakalbėkime apie profesorių Landsbergį, tai kur kas įdomiau“, - kalbėjo G. Landsbergis.
Sprendimą stabdo asmeninės nuoskaudos
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas neslepia, kad partija apie V. Pranckiečio pasiūlymą žinojo jau seniau ir ne kartą apie tai diskutavo.
„Aš pasakysiu taip, šitas klausimas man nėra naujas ir mūsų frakcijai. Diskusijos tikrai vyko. Gal jos nebuvo formalizuotos, gal nebuvo oficialių sprendimų, bet diskusijos vyko“, - tv3.lt teigė V. Bakas.
Pats V. Bakas mano, kad V. Landsbergis valstybės vadovo statusą turėjo de facto, o šis faktas dažniau neigiamas dėl politinės, o ne istorinės motyvacijos.
„Aš būčiau vienareikšmiškai už tą suteikimą. Nereiktų vertinti šių dienų emocinio konteksto, kai mes gal pykstame ant valdžios – ir ant kairės, ir ant dešinės – bet šitas sprendimas šiek tiek kitame vertybiniame lygine, o ne kasdienės emocinės, galbūt politinės kovos padiktuotas. Nereikia neigti tiesos, kad tai buvo faktinis valstybės vadovas“, - kalbėjo V. Bakas.
Seimo narys pripažįsta, kad anksčiau šio klausimo svarstymui koją pakišdavo būtent senos politinės ir asmeninės Seimo narių nuoskaudos. Dabar, anot V. Bako, Seimo nariai privalo atkurti arba pripažinti istorinius faktus.
„Žinau, kad Seimo pirmininko iniciatyva yra tikrai reikalinga ir klausimas, ar ši politikų karta sugebės pasižiūrėti į istoriją dėl asmeninių nuoskaudų. Tai yra kažkokios nepatenkintos ambicijos, šis klausimas išnaudojamas politinės kovos tikslais, nes poliarizuoja visuomenę, audrina. Aš manau, kad mes turime užbaigti šį klausimą ir eiti link iššūkių, su kuriais susiduria ši politikų karta“, - ragino V. Bakas.
Jei nebuvo Prezidentūros, tai nebuvo ir prezidento
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas V. Pranckiečio siūlymą vertina kaip patirties stoką, nes šis nei pasitarė su frakcija, nei įvertino, kad tai toli gražu ne pirmą kartą keliamas klausimas.
„Aš manau, gal tai patirties stoka, ponas pirmininkas pirmą kadenciją ir nepasidomėjo, kad jau keturis kartus ar ketvirtą kartą šitas klausimas keliamas. Ir net nepasitarė su frakcija, nes, kiek suprantu, frakcija yra skirtingos nuomonės“, - tv3.lt kalbėjo A. Sysas.
Seimo narys sakosi niekada nepalaikęs ir nepalaikysiąs prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimo, nes tai, anot jo, būtų istorijos klastojimas.
„Apskritai aš manau, kad istorijos klastoti arba keisti jos nereikia. Kaip kas buvo, taip ir buvo. Tikrai ponas Landsbergis nebuvo prezidentu. Paprasčiausiai, tuo metu išvis nebuvo Prezidentūros, buvo Aukščiausioji taryba, buvo aukščiausias postas, viskas tvarkoj, bet tai nebuvo prezidentas. Mes jau ir taip perkrikštijome Aukščiausiąją tarybą Atkuriamuoju Seimu, ko irgi nebuvo“, - teigė A. Sysas.
Teiginiui, kad V. Landsbergis oficialiai nelaikomas prezidentu vien dėl asmeninių nuoskaudų, A. Sysas nepritaria ir siūlo vadovautis ne emocijomis, o logika.
„Aš manau, kad mes turime vadovautis sveiku protu ir logika, o ne emocijomis – patinka nepatinka ar myliu nemyliu. Šiuo atveju, pagarba ponui Landsbergiui, už tai, ką jis padarė 1991 m., bet tai nereiškia, kad dėl to reikia perrašinėti istoriją“, - tvirtino A. Sysas.
