Botas – tai automatizuota programa ar algoritmas, kuris imituoja žmogų ir gali vykdyti tam tikras užduotis internete. Socialiniuose tinkluose botai dažniausiai pasireiškia per netikras paskyras.
Šį kartą botų armija užplūdo komunikacijos eksperto, įvairių iniciatyvų sumanytojo K. Žukausko paskyrą. Jam pradėjus tirti, kaip „Nemuno aušra“ gaudavo pinigų savo veiklai, botai iš Vietnamo ir kitų trečiųjų šalių ėmė atakuoti ir K. Žukauską, ir tuos, kurie dalinosi jo įrašais.
Ši situacija parodė, kad gyvename kitoje realybėje nei galvojame, o socialiniuose tinkluose galioja kitokie principai ir taisyklės nei mums įprastoje viešojoje erdvėje, sako komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius.
„Šioje vietoje mes turime naujų rizikų, naujų faktų, naujų duodamųjų, kurių anksčiau tarsi neturėdavome. Lietuviškoje viešojoje erdvėje mes neturime 10 tūkst. vietnamiečių ar kokių nors neaiškių rusiškų profilių, kurie vienaip ar kitaip gali daryti įtaką. Tuo metu socialiniuose tinkluose jie yra, sakykime, pasamdyti, „įjungti“ kažkokiam tikslui, greičiausiai vietiniam“, – svarsto jis.
Eksperto vertinimu, šiuo atveju kuriamas konfliktas yra ne tarptautinis, o vietinis, kitaip tariant, nukreiptas į Lietuvos viešąją erdvę.
„Viena pusė, matyt, radusi būdų, kaip nupirkti, užsakyti, įsigyti vienokią ar kitokią įtaką socialiniame tinkle, ją naudoja tiesiogiai prieš kitą pusę, prieš tiriantį asmenį, kurį bando tiesiog išstumti iš viešosios erdvės socialiniame tinkle ir automatiškai sumažinti jo matomumą, jo palaikymo lygį ir taip toliau“, – sako L. Ulevičius.
„Tai yra naujas informacinės dvikovos arba informacinių kovų pavyzdys“, – priduria jis.
Botus perka nebūtinai „aušriečiai“
Nors K. Žukausko ir jo palaikytojų profilius užplūdę botai reiškia palaikymą „Nemuno aušrai“ ir jos lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, tai dar nereiškia, kad „aušriečiai“ ir perka botus.
„Vienareikšmiškai pasakyti, kad užsakovas yra „Nemuno aušra“, Remigijus Žemaitaitis arba kažkuris kitas narys ar jų palaikytojas, iš tiesų negalime. Tikrai yra atvejų, kai gali būti, pavyzdžiui, trečiosios šalys“, – sako L. Ulevičius.
Vienas iš botų tikslų – skaldyti visuomenę ir kurstyti nesantaiką. Tokią taktiką dažnai naudoja Rusija.
„Pavyzdžiui, šiuo atveju trečioji šalis galėtų investuoti tiek į vienos pusės palaikymą, tiek į kitos pusės palaikymą, kad tas konfliktas būtų didesnis ir kad įsivėlęs šaršalas sukeltų nepasipiktinimą, nepasitenkinimą ar dar kažką. Šioje vietoje variantų ir modelių yra tikrai daug“, – tikina komunikacijos ekspertas.
Kitas variantas – naudoti botus, siekiant užpildyti socialinę erdvę. Tokiu atveju botų darbas yra dėti reakcijas (patiktukai, širdelės, pikti veidukai ir kt.), rašyti automatizuotus komentarus, skundus ir kt.
„Tai yra gerokai sudėtingesnis atvejis, kai tos pajėgos pasitelkiamos kūrybiškai ir naudojamos išmaniu būdu. Tokiu atveju diskusiją iš tiesų bandoma pakreipti vienokia ar kitokia puse, tam tikrus argumentus palaikyti, kitus nureitinguoti ir t. t.“, – paaiškina L. Ulevičius.
Tokią botų veiklą galėjome pamatyti dar šią savaitę, kai profiliai su vietnamietiškais vardais ėmė komentuoti vieną ir tą pačią žinutę apie K. Žukauską (kalba netaisyta):
Užteks viską ant žemaitaičio nurašinėt leftistinis dalbajobe, tu pats botų fermas naudoji, naudojei, kad susikurt sau kontento
Pamačius, kad dauguma botų iš Vietnamo, ekspertai, tarp jų ir pats K. Žukauskas, tikino, esą taip yra todėl, kad pirkti botus iš trečiųjų šalių yra pigu. Šios priežasties neatmeta ir L. Ulevičius.
„Šioje vietoje būtent tos, pavadinkime, vargingiau gyvenančios valstybės yra dažnai minimos tarp tokių pavyzdžių. Būtent ten tuo užsiimama gana aktyviai“, – komentuoja jis.
Kita vertus, nusipirkti botų iš trečiųjų šalių yra paprasta ne tik dėl žemos kainos. Tose šalyse į kenkėjišką veiklą internete žiūrima kur kas atsainiau.
„Iš vienos pusės, tos šalys aktyviai prieš tai (prieš botus – red. past.) nekovoja, kitaip tariant, jos toleruoja tokias savo veiklas savo šalies viduje. Iš kitos pusės – taip. Pavyzdžiui, Afrikoje ar Azijoje, pastangos arba galimybės pasitelkti daug fiktyvių profilių arba kai kuriais atvejais – realių profilių, bet užsakyti didelį jų kiekį ir daryti kažkokį fiksuotą veiksmą, iš tiesų yra“, – sako L. Ulevičius.
Botai puolė Karolio Žukausko profilį
K. Žukauskui pradėjus domėtis neskaidriomis „Nemuno aušros“ finansavimo schemomis, jo paskyrą užpuolė botai. Ataka suveikė taip, kad buvo apribotas jo profilis, sumažintas įrašų matomumas arba jie visiškai paslėpti.
„Per botų atakas ir FB ribojimus man buvo panaikintas professional mode (kategorija, patvirtinanti, kad žmogus yra viešas asmuo arba turinio kūrėjas – red. past.), dabar jį susigrąžinau ir tik dabar iš naujo pamačiau savo sekėjų skaičių – jei iki šiol buvo kokie 58–59 tūkst., tai šiandien per botų atakas jų prisidėjo apie 30 tūkst. ir šiuo metu rodo 87 tūkst. Ir dar auga, ką tik perkopė 88 tūkst., ryte gal pabusiu jau su 100 tūkst. vietnamiečių?“ – vasario 18 d. feisbuke rašė K. Žukauskas.
Sausio 19 d. vidurdienį jo paskyrą „sekė“ 125 tūkst. profilių.
K. Žukauskas pastebėjo, kad sekėjų skaičius netikėtai išaugo ne tik pas jį. R. Žemaitaičio sekėjų skaičius taip pat šovė į viršų.
„Kas iš to? Duodamas dar vienas įrankis į pagalbą Žemaitaičiui – juk rašiau, kad jo sekėjų armija sausį per vieną naktį užaugo 34 tūkst. Dabar botai užplūdo mano profilį – nepraeis nė dienos, ir Žemaitaitis ar Janutienė pradės loti, kad va, ir pas mane sekėjai per naktį užaugo, ne tik pas Remigijų.
Oi, Remigijau, Remigijau, tu turi nusikalstamo pasaulio pinigus, minią apkvailintų rinkėjų, porą ministerijų, tave ginantį prezidentą ir tau pataikaujančią valdančiąją socdemų partiją, pagalbą iš rusų botų armijos – ir vis tiek šią kovą jau pralaimėjai. Tai ką veiksi likęs tik Šilutės princu? Net savo šešėlio neįveiksi“, – rašė K. Žukauskas.
Neskaitant to, kad išaugo R. Žemaitaičio sekėjų skaičius, netikri profiliai komentaruose ėmė kartoti tą patį tekstą. Tai rodo, kad tam tikras skaičius botų buvo užprogramuotas kartoti konkrečią žinutę.
Vaizdas komiškas – paskyros su vietnamietiškais vardais kartoja tą patį lietuvišką sakinį:
„Matyt bandys pasiekti, kad FB visam laikui banintų (angl. blokuotų – red. past.) mano profilį. Bet „Nemuno aušrai“ nuo to jau geriau nebus“, – rašė K. Žukauskas.
Dėl botų atakos nemalonumų patyrė ne tik K. Žukauskas, bet ir kiti lietuviai, pasidalinę jo įrašais. Kitą dieną „Meta“ daugeliui iš jų panaikino paskyrų ar įrašų apribojimus.
Botus naudoja ir kitos partijos
Gali pasirodyti, kad „Nemuno aušra“ yra vienintelė partija, kurios naudai dirba botai. L. Ulevičius akcentuoja, kad taip nėra – daugelis partijų naudojasi botais, tik galbūt ne tokiais mastais arba žmonės to nepastebi.
„Kad konservatoriai to visiškai nenaudoja, irgi netiesa, jie tikrai turi susikūrę vienokių ar kitokių botų arba netikrų palaikymo grupių. Šioje vietoje lieka tik įsigilinimo klausimas ir aktyvaus arba radikalaus, aštraus naudojimo atvejų skaičiau identifikavimas“, – pažymi pašnekovas.
„Šiuo atveju, manau, kad tai pirmas atvejis, kai turime tokį ryškų, tikrą konfliktą, kur viena politinė pusė aktyviai dalyvauja (socialinėje erdvėje – red. past.) arba jos naudai aktyviai veikia botai. Aš kol kas netgi neatmesčiau varianto, kad teoriškai tai gali būti niekaip nesusiję su partijų pastangomis. Kaip ir sakiau, tai gali būti ir trečiųjų šalių pastangos“, – dėsto L. Ulevičius.
Visgi ar botų armija gali turėti įtakos per artėjančius savivaldos rinkimus, pasakyti sunku. Anot L. Ulevičiaus, botai buvo naudojami ir per ankstesnius rinkimus Lietuvoje.
„Tai, kad mes to nematėme arba nefiksavome, yra tiesiog mūsų įsigilinimo trūkumas, o ne tai, kad to nebuvo daroma“, – pabrėžia komunikacijos ekspertas.
Didžiosios korporacijos nenori kovoti su botais
Šiais laikais atpažinti netikras paskyras darosi vis sunkiau, todėl ieškoma būdų, kaip mažinti jų mastą. Pavyzdžiui, kas kartą kuriantis socialinių tinklų paskyrą, vartotojas turi paspausti mygtuką, kuris patvirtina, kad paskyrą kuria tikras žmogus.
Vis dėlto anksčiau ar vėliau taisyklės tampa tik formalios, mat randama būdų, kaip jas apeiti.
„Jį labai lengva apeiti, bet čia yra kaip su kokiu kriminaliniu pasauliu. <...> Kai pasaulis tobulėja, išmokstama naujų triukų. Lygiai taip pat ir toje tiekimo grandinėje.
Tie, kurie yra atsakingi už paskyrų kūrimą, daugiau nieko nedaro, tik kuria paskyras“, – sausį portalui tv3.lt komentavo dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
Pasak jo, pastebėjus reikšmingus atvejus reikia pranešti socialinių tinklų platformoms (pavyzdžiui, „Meta“) ir institucijoms (Lietuvos atveju – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir kt.).
Vis dėl to šalinti neautentiškas paskyras socialinių tinklų platformoms – finansiškai neparanku, sako dezinformacijos V. Daukšas.
„Mes irgi esame teikę tūkstančius ir dešimtis tūkstančių paskyrų, bet jie nenori šalinti botų, nors ir visos platformos taisyklėse yra parašiusios, kad botų naudoti negalima.
Įsivaizduokime, kad viena platforma būtų (itin – red. past.) pavyzdinga ir imtųsi „išvalyti“ visus „botus“. Jos akcijos staiga nukris, nes pas ją 30 proc. sumažėjo socialinių interakcijų ir vartotojų“, – komentavo V. Daukšas.
Savo ruožtu Lietuva galėtų užimti aiškesnę poziciją ir konkrečiau išdėstyti reikalavimus didžiosioms korporacijoms, sako L. Ulevičius.
„Lietuva yra buvusi susitikusi su „Metos“ bendrovės, valdančios „Facebook“, „Instagram“ ir kitus socialinius tinklus, atstovais, tačiau mūsų reikalavimai dažnai būdavo labai aptakūs“, – komentuoja jis.
„Kažkiek aktyviau, kažkiek ryškiau savo reikalavimus formuluoja Europos Sąjunga. Yra kelios direktyvos, kurios yra taikomos būtent tam didelėms socialinėms platformoms, tačiau tam, kad tai veiktų operatyviniu lygmeniu, kad tie reikalavimai virstų konkrečiais pokyčiais ir darbais, to tikrai trūksta“, – priduria komunikacijos ekspertas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nedoras žmogus, nesimpatiškas, destruktyvus.
