Politinio infantilizmo ir provincializmo nelaisvėje

!?

Tas tai taip, spindėt jisai spindi, tik visa bėda, kad pas mus viskas tuo spindėjimu ir pasibaigia. Esminis gėrio trūkumas, kad jisai pasyvus. Klausimas kitas: kaip Lietuvoje per kelis metus atsirasti pilietinei visuomenei, kuri Europoje formavosi šimtmečius!

Kaltinate žmones politiniu infantilizmu.Taip, tai-žmonių trūkumai.Visi esame daugiaveidžiai.Tik ,anot filosofų,-stenkimės,kad mus bent atpažintų.Prisiminkite Fabricijų ir karalių Pyrą.Gėris visada spindi šalia savo priešybės.

Bet tiksliai, kaip žmonės vienu - dviem tekstais sugeba sugriauti metų metais kurtą savo gerą vardą? Ir kodėl jie taip daro? Aš turiu omenyje autorių.

Pritariu autoriui del politinio infantilizmo. Kai grizus is uzsienio bandai su kuo nors pasikalbeti apie politika - atsimusi i argumentacijos nebuvima, i paranoja, arba tiesiog visko neigima. Lygiai ta pati pastebejo biciulis, grizes is uzsienio - is salies atrodo, kad visi labai domisi arba nusimano politikoje - is tikruju, niekam neidomu - meta keleta fraziu ir pokalbis baigtas. Visiskai jokio atvirumo, poziurio lankstumo, argumentacijos. Del tos pacios priezasties politikai ir mokslininkai (daugelis) yra labai monologiski ir nuobodus.

Kad Leonidas "nugrybavo", rodo ir menkas jo straipsnio komentarų skaičius.

-------Logika čia veriasi tiesiog stulbinanti. Vadinasi, tie, kurie patys priklauso kontroliuojančioms struktūroms ir gina bei didina biurokratijos galias, nėra sistemos dalis. Pasirodo, jie – maištininkai. O kas tada yra sistema, ponai? Visi, su kuo jūs nesutinkate arba kurių nuomonė yra kitokia nei jūsų? --------

Kadangi žmogus/asmuo sunkiai nusakomas sisteminiais mokslais tai negali sukurti ar būti kokios nors sistemos dalis. Kai nelieka sistemos, maištas tampa beprasmis....Ui kaip nori Leonodas, kad mes kuo daugiau maištautume vieniši prie knygų, ar gamtoje, ar prie butelio, ar dar kur nors...

Kagi,po Nurchaci komentaro,lyg ir nebėra apie ką komentuoti.Viskas išsakyta tiksliai ir korekt.

Sutinku, kad politiko dievinimas ar demonizavimas rodo tiek žmogaus, tiek visuomenės grupės vaikiškumą ir nebrandumą. Tuo tarpu pagarba ir pasitikėjimas arba nepasitikėjimas politiku priešingai, reiškia, kad jis vertinamas pagal pagrindines žmogiškas savybes, kurios mums leidžia gyventi vieniems šalia kitų.
Galima ir reikia ginti žmogų, bet ne jo klaidas - o tuo labiau infantiliais ir provincialais vadinant oponentus.
V. Adamkų, kaip žmogų, galima suprasti ir už jo klaidas galima atleisti. Nėra neklystančių: nei prezidentų, nei polemikų, nei jų komentatorių. Tačiau savo ar svetimas klaidas demagogiškai teisinti ir dengti melu yra ir infantilu, ir provincialu, ir visiškai nedžentelmeniška.
Vis tik kaip žmogui, profesoriui L. Donskiui - ačiū už balsą ir drąsą.

Deja, tvirtinasi blogiausi mano nuogąstavimai.
Net toks eruditas ir intelektualas kaip Leonidas Donskis gali suklupti - suklysti arba nusišnekėti, ir nieko baisaus tame nebūtų, jei žmogus vėl susiorientuotų ir atsitiestų. Blogiau, kai užimama aklinos gynybos pozicija, o akivaizdžiai nenuoširdus ir propagandinis ankstesnis autoriaus tekstas "sutvirtinamas" šiuo sofistikos pliūpsniu.
Leonidai, plebsas tavo tekstų neskaito, juos skaito išsilavinę ir mąstantys žmonės, kurie iškart pajunta falšą, jei kas nors bando juos durninti. Tavo pagieža, kiekvienije pastraipoje po keletą kartų išvardinant numanomus oponentus "infantilais", tikrai nesustiprino tavo pradėjusį aižėti autoritetą. Tikrai nenoriu tavęs pulti, net priešingai - iki paskutinio momento laikiau tave vienu iš tų, kuriuos įprasta vadinti "visuomenės sąžine". Bet prieš kelias dienas pasirodė susikompromitavusį Prezidentą liaupsinantis tavo straipsnis, kuris, sprendžiant iš gausių komentarų, šokiravo ne tik mane. Nustebintos (švelniai tariant) visuomenės nuotaikas neblogai atsispindėjo apžvalgininko Tomo Čyvo tekste tuo pačiu klausimu. Ir ką gi mes matome? Garbusis profesorius net nedrįso įvardinti savo oponento, jei apskritai galima pavadinti oponavimu arogantišką neįvardinto oponento suniekinimą.
Tavo liaupsės tam, kuris dalina lietuviškus ordinus rusų kagėbistams, mūsų šalies pilietybę - nedraugiškos valstybės vertelgoms, kuris iki galo rėmė Tėvynės išdaviką Arvydą Pocių ir kitus slaptos antivalstybinės gaujos narius - tokios tavo liaupses jam negali būti lyginamos su pagarba profesoriui Vytautui Landsbergiui arba su nepakantumu antisemitizmui, tokie palyginimai yra stačiai nekorektiški. V. Landsbergis yra padaręs klaidų, bet klaidos ir išdavystė nėra tas pats.
Tikiuosi, kad ir tu tik klysti. O kaip ten yra iš tikrųjų - geriau žinai tik tu pats.