Politinio infantilizmo ir provincializmo nelaisvėje

Donski, bet tu ir šlykštus padaras. Paskaityk, ką rašai apie AM reformą. Įvardiji dvi alternatyvas - akademinė bendruomenė pati renkasi jai pataikaujantį rektorių arba jį renka ŠMM ir pan. Kas bent jau siūlė tą pastarąjį variantą? Ar esi girdėjęs, kad batalijose dėl universitetų valdymo dalyvauja visai kitokie siūlymai? Ar nesi girdėjęs ar nesupratai, ar apsimeti nesupratęs?
O gal moralisto ir kankinio poza leidžia ignoruoti ar savaip matyti faktus? Ką, Don Kichote? Jei straipsniai neatitinka faktų, tuo blogiau faktams?

Beje, aukštojo mokslo "reforma", priešingai, nei tu sakai, nenumarinta. Ji Seime skrieja šviesos greičiu! Tu pats prisidėjai prie to, kad šiandien jau faktiškai nuspręsta nieko nereformavus užkrauti studentams nežmoniškus mokesčius! Tu kartu su LLRI Šimašium ir kitais reklamavai šitą koncepciją. Į rodymai - amreforma.lt (peticija).

Beje, ar žinai, kas yra rusiškas modelis? Tai toks modelis, kur gali kritikuot ir taukšt kiek tik nori (kaip tu kad giriesi kritikuojąs rektorių konferencijos sprendimus), bet kai užsimanai ne tik kritikuoti, bet siekti realių permainų, gauni į nosį. Aišku, tau, susidėjus su aukštojo mokslo "reformuotojais", prichvatizatoriais, nomenklatūrščikais ir vagim, tai negresia. Gali ir toliau šnekėti! Toliau rašyk straipsnius, Donski! Sėkmės!
Ir, beje, AM sistemos žlugdytojus ir vagis su pergale jau pasveikinau. Ir tave, Donski, su pergale! Lik tyras, kaip ir iki šiol....

Labai teisingai vertina L. D0nskio straipsnius dr. Jonas Ramanauskas.Pritariu. O kokius darbus iš viso padarė L. Donskis, išskyrus muilo burbulų pūtimą?

YOU

Donskis supyko. Jam nepritariančius skaitytojus kvailiais, infantilais ir provincialais išvadino. Kas nutiko tai tolerantiškajai "be pykčio" bedravimo politikai, kai staiga nebeliko visuotino šv.Donskio į dausas kėlimo?

Su pavasariu;)

Tai labai gražūs ir prasmingi protingo žmogaus žodžiai,bet praėjus jų skambesiui lieka nuogutėlė realybė,kurią gali suamortizuoti nebent religinė priklausomybė,bet mūsų gyvenime šito per maža.

Išaušta rytas. Einu į savo klasę. Mažyliai sėdi suoluose gražiai susidėję rankutes. Jų didelėse akyse dar gyva visa ta nedrąsi vaikystės dienų nuostaba. Jie žiūri į mane su tokiu pasitikėjimu, su tokiu atsidavimu, kad staiga pajuntu, lyg kas replėmis būtų suspaudęs man širdį...
Štai stoviu aš prieš jus, vienas iš šimto tūkstančių bankrotų, kuriems karas sugriovė bet kokį tikėjimą ir palaužė kone visas jėgas... Štai stoviu ir jaučiu, kad jūs esate daug gyvesniais ir glaudesniais ryšiais susiję su gyvenimu negu aš... stoviu čia prieš jus ir turiu būti jums mokytojas ir vadovas. Tačiau ko gi aš galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kad po dvidešimt metų būsite atbukinti ir suluošinti, atsisakę savo gražiausių siekių ir troškimų, negailestingai paversti pilkomis vidutinybėmis? Gal man papasakoti jums, kad visas švietimas, visa kultūra ir visas mokslas yra ne kas kita kaip žiaurus pasityčiojimas, kol žmonės Dievo ir žmoniškumo vardu žudo vieni kitus dujomis, geležimi, paraku ir ugnimi? Tad ko gi man jus mokyti, mažieji, jus, kurie tik vieni ir telikote tyri ir švarūs per tuos baisius metus?
Ko gi galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kaip patraukti rankinės granatos žiedą ir mesti ją į žmogų? Gal parodyti jums, kaip nudurti žmogų durtuvu, kaip užmušti jį šautuvo buože, sukapoti kastuvėliu? Gal pamokyti kaip reikia nukreipti šautuvo vamzdį į tokį nesuvokiamą stebuklą kaip alsuojanti krūtinė, pulsuojantys plaučiai, plakanti širdis? Gal papasakoti jums, kas tai yra stabligė, išdraskytos nugaros smegenys, nuplėštas galvos kiaušas, sutrupinti kaulai, išvirtusios iš pilvo žarnos? Gal jums parodyti, kaip dejuoja žmogus peršautu pilvu, kaip kriokia, kai kulka perveria jam plaučius, kaip švilpia sužeistasis į galvą? Daugiau aš nieko nežinau! Daugiau aš nieko neišmokau!
O gal man privesti jus prie žaliai ir rudai nuspalvinto žemėlapio, pavedžioti prištu ir pasakyti jums, kad čia yra nužudyta meilė? O gal jums paaiškinti, kad knygos, kurias jūs laikote rankose, yra tinklai, kuriais jūsų patiklios sielos įtraukiamos į frazių brūzgynus ir suklastotų sąvokų spygliuotos vielos užtvaras?
Štai stoviu aš prieš jus, sustipėlis, nusikaltėlis, ir turėčiau jums pasakyti: likite tokie, kokie esate, ir neleiskite savo šilto vaikystės žiburėlio paversti viską naikinančią neapykantos ugnimi! Jūsų kaktos dar apsuptos nekaltybės dvelksmo – ir kaip aš galiu jus mokyti! Mane dar persekioja kruvini praeities šešėliai – kaipgi galiu drįsti brautis į jūsų tarpą! Ar pirma man pačiam nereikia vėl tapti žmogumi?

Erich Maria Remarque „Kelias atgal“

Labai taiklus Donskio apibūdinimas! Tiesa, vietoje tautybės, jis savo oponentams nuolatos stengiasi prikišti "antisemitizmą"...

Bolševizmo ir sovietinio auklėjimo pasekmės: pritrūkai argumentų - stauk kuo garsiau, jei jauti kad oponentas teisus, pasidomėk jo tautybe. Kas ne su mumis, tai prieš mus - šitiek metų mums kalė būtent tokį požiūrį. Viena partija - viena tiesa. Dar daug žemės teks ap.....kt, kol išmoksim toleruot svetimą nuomonę.

Kokie pavėluoti praregėjimai! O juk "visuomenės sąžinė " tą pačią visuomenę durnino nuolatos. Galima net sakyti, jog beveik nieko kito ir neveikė. Iš to ir duoną valgė...