Krašto apsaugos ministro patarėju dirbantis socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas tuo pat metu spėjo krautis politinį kapitalą Kaune. Politologai įsitikinę, kad praktika politinio pasitikėjimo tarnautojais įdarbinti partijos kolegas yra sunkiai išgyvendinama.
Nuo 2006-ųjų krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko patarėju dirbantis jo partijos kolega, buvęs Seimo narys K.Kriščiūnas tuo pat metu atstovauja savo rinkėjams Kauno miesto taryboje, vadovauja jos Sveikatos, ekologijos ir sporto komitetui, pirmininkauja miesto Socialdemokratų frakcijai, rašo „Lietuvos žinios“.
Ministrui sutikus, K.Kriščiūnas prieš kurį laiką ketvirtadaliu etato darbavosi Kauno savivaldybės administracijoje vyriausiuoju specialistu, mat buvo paskirtas derybų su Prancūzijos bendrove „Bouygues Batiment International“ dėl Sporto rūmų koncesijos koordinatoriumi.
Nemato problemų
K.Kriščiūnas, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) per mėnesį gaunantis 5799,81 lito į rankas, tikina visas pareigas suderinantis labai lengvai. Ministro patarėjas neneigia ir to, kad jį, visu etatu dirbantį Vilniuje, dažnai galima išvysti Kaune. „Taip, kauniečiai mane mato dažnai. Aš ministerijoje dirbu normaliai, o Kaune komiteto posėdžiai dažniau vyksta vakarais, tad nematau jokių problemų“, - kalbėjo socialdemokratas.
Pasiteiravus, kad KAM vadovui galbūt nebūtinas pagalbininkas, kuris taip dažnai išleidžiamas vykdyti kitų pareigų, K.Kriščiūnas LŽ tikino esąs patarėjas ministro pavedimams vykdyti. „Ką jis man paveda, tą ir darau. Kalbamės apie tarppartines programas, ieškome sprendimų siekdami parlamentinių frakcijų pritarimo mūsų siūlymams, bendraujame su Seimo nariais, vietovių, kuriose dislokuoti mūsų kariuomenės daliniai, merais, tarybų nariais - pilna įvairiausių pavedimų“, - aiškino patarėjas.
Savita situacija
K.Kriščiūnas - ne vienintelis politinio pasitikėjimo ministro patarėjas, sugebantis derinti įvairią veiklą. Kaip LŽ jau rašė, išskirtinėmis sąlygomis darbuojasi ir vidaus reikalų ministro liberalcentristo Regimanto Čiupailos patarėjas - buvęs Kauno meras, jo partijos kolega Arvydas Garbaravičius. Taip pat apie 6 tūkst. litų ministerijoje uždirbantis tarnautojas pagal susitarimą su R.Čiupaila į darbo kabinetą dar visai neseniai galėdavo atvykti laisvu grafiku.
Kaip LŽ aiškino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė, valstybės tarnautojams nedraudžiama būti renkamais tarybų nariais, jie taip pat gali dirbti kitą darbą, jeigu dėl to nekyla interesų konflikto ir jeigu tai netrukdo vykdyti tiesioginių pareigų.
„Kiek tarnautojas gali tinkamai vykdyti ir vienas, ir kitas pareigas, tuo labiau, dirbdamas skirtinguose miestuose, turi nuspręsti tiesioginis vadovas. Be abejo, situacija yra savita. Aš neįsivaizduoju, kaip mano patarėjas galėtų dalį laiko dirbti dar kur nors kitur“, - kalbėjo VTEK vadovė.
Sena tradicija
Politologo Algio Krupavičiaus manymu, padėtis, kai politinio pasitikėjimo tarnautojai yra atskaitingi tik savo vadovui, dažnai partijos kolegai, leidžia susitarimus dėl darbo traktuoti labai laisvai. „Tai jau susiformavusi tradicija, ji tęsiama, nesvarbu, kokia partija yra valdžioje. Ko gero, ir naujoji koalicija elgsis taip pat“, - svarstė jis.
Laisvosios rinkos instituto vadovas Remigijus Šimašius, naujosios valdančiosios koalicijos partnerių siūlomas teisingumo ministru, pabrėžia, kad politinio pasitikėjimo tarnautojams keliami reikalavimai yra laisvesni. „Kita vertus, akivaizdu, kad kai kuriais atvejais ribos peržengiamos - gaudamas tarnautojo atlyginimą, politinio pasitikėjimo pareigūnas veikia nežinia ką. Mano nuostata bus vienareikšmė - patarėjai turi dirbti savo darbą“, - pabrėžė jis.
Jurga Tvaskienė
Atsiprašome už iš pradžių neteisingai pateiktą Ramūno Garbaravičiaus nuotrauką.
