Politikai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai: rinkimų agitacijos taikinyje – vaikai?

Rugsėjo 1-ąją į mokyklas, universitetus traukia ne tik būriai mokinių, studentų, jų tėvų, bet ir politikai. Į mokslo metų pradžios šventes skuba ir parlamentarai, ir dažnai apie įtemptas darbotvarkes kalbantys ministrai. Kas tai – pagarba moksleiviams ar siekis prieš Seimo rinkimus pelnyti dar daugiau rinkėjų simpatijų?

Rugsėjo 1-osios šventės metu politinių partijų atstovų apsilankymai įvairiuose Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų mokyklose, o ypač tose mokslo įstaigose, kurios įsikūrusios kandidatų į Seimą pasirinktose vienmandatėse apygardose, jau tampa įprasta ir mažai ką stebinanti tradicija.

Tiesa, darbus baigiančios Vyriausybės kadencijos pabaigoje vizitus į mokslo metų pradžios šventes planuoja ir ministrų kabineto nariai. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko rugsėjo 1 d. darbotvarkėje nurodoma, kad ministras dalyvaus Mokslo metų pradžios ir Laisvės dienos minėjimo renginiuose, kitų darbų J. Olekas nėra numatęs.

Finansų ministrės Rasos Budbergytės rugsėjo 1 d. darbotvarkėje – vienas punktas, tai yra dalyvavimas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete vyksiančioje mokslo metų pradžios šventėje.

REKLAMA

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketina rugsėjo 1 d. sudalyvauti net trijose mokslo metų pradžios šventėse – Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, VU Teisės fakultete ir Kauno technologijos universitete.

„Načalniko“ mentalitetas

Portalo tv3.lt kalbintas politologas Bernaras Ivanovas žodžių į vatą nevyniojo ir pareiškė, kad politikų lakstymas iš vienos šventės į kitą tėra mėginimas pasipuikuoti ir prieš Seimo rinkimus susirinkti kuo daugiau politinių simpatijų.

„Sunkiai įsivaizduoju, kad Šveicarijos ar Prancūzijos ministrai važinėtų po kokias nors mokyklas ar universitetus ir ten sveikintų kažką. Tai būtų nepadoru iš esmės.

Tai yra sovietmetis, nes sovietmečiu atvažiuodavo „načalnikas“ (rus. viršininkas), atveždavo apelsinų, bananų į mokyklą, įrankių, kastuvų, porą medžių pasodindavo. Toks buvo sovietinis „pijaras“ (savireklama – tv3.lt), kurio tradicijas, manau, mes sėkmingai tęsiame, kai iškilus biurokratai atvažiuoja per šventes į mokyklą, pirmokėliams galvas paglosto, pasako, kaip viskas gražu.

Tai yra toks pigus sovietinis „pijaras“ ir tiek. Ko norėti? Dauguma tų mūsų veikėjų buvę komunistai, tai kitaip ir nemoka. Taigi, stebėtis kažkuo ir neverta, nes komunizmą, tą sovietinį „načalniko“ mentalitetą iš savęs po lašą sunku turbūt išspausti. Matomai, tokie rudimentai iki šiol gyvena. Pačioje visuomenėje sovietmetis, aš manau, pakankamai giliai sėdi ir ko norėti iš valdžios? Jeigu būtų kitokia ji, tai ir pati visuomenė būtų kitokia“, – komentavo B. Ivanovas.

Politologo teigimu, labiausiai politikų rodomu dėmesiu švenčių metu ir kartais deklaruojamu perdėtu rūpesčiu esą patiki mažesnių savivaldybių atstovai, kuriose vienmandatininkai triūsa daugiausiai.

„Širvintuose vietiniai tikėjo, kad valdžia, vietinės personalijos jiems viską duoda – ir malkų atveža, ir pensijas išmoka vos ne iš asmeninių lėšų jiems. Bet toks jau mąstymas, toks mentalitetas žmonių šioje visuomenėje, o politikai sėkmingai tuo naudojasi“, – kalbėjo pašnekovas.

REKLAMA

Ragino nebijoti politikų

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas įsitikinęs, kad nereikėtų stebėtis Seimo narių, ministrų aktyviu dalyvavimu įvairių švenčių metu, mat tai yra jų politinis veiklos dalis.

„Politikai, politikės privalo susitikinėti su įvairiais visuomenės atstovais, interesų grupėmis, verslu ir baigiant švietimu. Aišku, geriausia susitikinėti pagal savo sritį, bet, jeigu tai yra veikla, funkcijos, apimančios platesnes veiklas, tai tie susitikimai, iš vienos pusės, leidžia pajausti visuomenės pulsą, sužinoti nuomonę, išklausyti kritiką, galų gale pristatyti tam tikras mintis“, – aiškino M. Jurkynas.

„Iš kitos pusės, ar prieš rinkimus, ar šiaip kažkoks išvykimas lydimas tam tikro viešųjų ryšių elemento, kad tai yra tam tikra reklama, pristatymas. Bet to niekada neišvengsi.

Aš sakyčiau, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, kad bet koks išvažiavimas yra pasireklamavimas, nes mes tarsi savyje formuojame neigiamą nusistatymą politinės klasės atžvilgiu. Tai, mano nuomone, nėra visiškai sveika, nes politinė klasė, kad ir kaip mes ją mėgtume ar jos nemėgtume, yra vienintelė tokia, kokią mes ją turime, tik tai, kad mes turime reikalauti iš jos efektyvumo, atskaitingumo, skaidrumo, profesionalumo“, – pridūrė politologas.

Nori nemokamo eterio

„Jeigu vertintumėme politikų keliones, ypatingai susitikimus su mokyklomis, universitetais, tai reikėtų tai atskirti nuo visų kitų susitikimų, nes, tarkime, mokykla yra tokia institucija, kur galioja tam tikros taisyklės ir vaikas nepasirenka, ar gali klausyti, ar negali, jis yra priverstas klausyti“, – atkreipė dėmesį portalo tv3.lt kalbintas viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ politinės komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Komunikacijos specialistas akcentavo, kad ministrų, kurie taip yra kandidatai į Seimo narius, lankymasis tokiuose renginiuose, kaip rugsėjo 1-oji, galbūt ir nėra kažkoks nusižengimas, tačiau kyla abejonių, ar tokiu būdu politikai tiesiog nesinaudoja savo pareigomis, siekdami mokyklas paversti savo politinės agitacijos vietomis.

REKLAMA

„Kai yra rinkiminis periodas, kai ministrai patys dalyvauja partijų sąrašuose, kai kone kiekvienas iš jų yra matomas reklaminiuose bukletuose, plakatuose ir panašiuose dalykuose kaip kandidatas į Seimą konkrečios partijos, tai čia, mano nuomone, nėra nusižengimas, bet tam tikra problema, kurią reikėtų spręsti ne vienu konkrečiu atveju, bet keliant klausimą iš principo – ar gali politikai dalyvauti tokiose šventėse.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų