„Vyksta labai intensyvus pasirengimas NATO Madrido summitui, aptarėme, kas ką daro: ką daro prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai. Norime, kad visų pastangos vestų į sėkmingą summitą, vienas iš momentų, kuris yra labai svarbus, kad būtų sustiprinta NATO rytinio flango gynyba“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai trečiadienį uždarame posėdyje aptarė pasirengimą birželį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Prezidentas, kaip ir Vyriausybė ir Seimas, čia nėra jokių nuomonių išsiskyrimų, yra už tai, kad būtų sustiprinta rytinio flango gynyba, Lietuvos ir Baltijos šalių, kad būtų sustiprinta mūsų oro gynyba, taip pat turime spręsti, kaip (vyks) jūros, oro ir priešlėktuvinė gynyba, visas paketas spręstinų klausimų, kuriuos tikėsimės, iki Madrido pavyks įveikti“, – kalbėjo A. Skaigirytė.
Seimo komitetų vadovai teigė, jog Lietuvos siekis – pereiti nuo NATO atgrasymo prie gynybos strategijos, pabrėžė Vokietijos vaidmenį stiprinant regiono gynybą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė sakė, kad prieš NATO susitikimą komitetas planuoja komandiruotes į Madridą bei Vokietiją. Kalbėdama apie pastarąją šalį komiteto vadovė teigė, kad „jos svarbos mūsų gynybai, šalies saugumo architektūrai pervertinti neįmanoma“.
„Svarbu suvokti, kad praėjusių metų NATO summitas, kuris vyko Briuselyje, ir šių metų NATO summitas, kuris vyks Madride, yra dvi skirtingos realybės. Mes gyvename visiškai kitoje realybėje, ir požiūris turėtų būti kitas, ir ambicija įveikti tuos iššūkius, kurie kyla“, – žurnalistams sakė komiteto vadovė.
Anot L. L. Andrikienės, esminis momentas „turi būti perėjimas nuo atgrasymo strategijos prie gynybos strategijos“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas teigė kad „Rusijai įklimpus Ukrainoje“ NATO yra laiko „peržiūrėti visą atgrasymo ir gynybos architektūrą“.
„Jei dabar pagal NATO koncepciją vadovaujamasi principu „atgrasymas per nubaudimą“, mes norime pajudėti link „atgrasymas per paneigimą bet kokios (invazijos) galimybės“, kad jau ant linijos būtų gynyba tokia, kad priešui nebūtų jokių intencijų netgi testuoti penktą straipsnį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tam reikia ne tik NATO sprendimų, bet ir pačios Lietuvos pasiruošimo.
„Norim NATO priešakinių pajėgų batalioną augintis iki brigados dydžio, ir čia ypatingai svarbus Vokietijos vaidmuo, ir mes su vokiečiais labai stipriai dirbam, ir labai džiaugiuosi vokiečių lyderyste. Antras labai svarbus dalykas, kad galėtume priimti netgi divizijos dydžio karines pajėgas, jeigu reikėtų jas priimti, taip pat stiprinti oro gynybą, transformuoti oro policijos misiją į oro gynybos misiją“, – teigė komiteto pirmininkas.
NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje, vyks birželio 29–30 dienomis. Lietuva tikisi, kad joje bus priimti sprendimai dėl NATO rytinio flango pajėgumų stiprinimo.
