Vis labiau išradingesniems tampant nusikaltėliams, policininkai norėtų dažniau naudoti melo detektorių.
Policijos departamente Vilniuje trečiadienį vyko nusikaltimus tiriančių pareigūnų, medikų, saugumo ir kitų institucijų atstovų pasitarimas dėl psichofiziologinio tyrimo, kitaip dar vadinamo tyrimo poligrafu (melo detektoriumi), taikymo.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis sakė, jog nusikaltimai tampa įvairesni ir išradingesni, nes nusikaltėliai technines priemones ir prietaisus, mokslo išradimus ir pasiekimų naudoja savo kėslams įvykdyti.
Visa tai verčia teisėsaugos institucijos tobulinti ir naudoti šiuolaikines technines priemones ikiteisminių ir operatyvinių tyrimų metu. Viena iš tokių galimybių yra psichofiziologinio tyrimo, arba tyrimo poligrafu, taikymas.
Pasaulyje poligrafas naudojamas pradedant personalo atranka ir baigiant tyrimais dėl tarnybinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų išaiškinimo.
Nors 2000 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas, Lietuvoje tyrimas poligrafu nėra dažnai naudojamas, nesinaudojama šio tyrimo galimybėmis, nes iki šiol abejojama tyrimo poligrafu patikimumu, turima mažai informacijos apie patį tyrimo būdą, manoma, kad tokie tyrimai gali pažeisti žmogaus konstitucines teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas reglamentuoja psichofiziologinio tyrimo taikymą, subjektus ir atvejus, kuomet galima taikyti šį tyrimą, numato subjektų ir tiriamųjų teises, tačiau praktinėje veikloje taikant poligrafą iškyla daug neaiškumų.
Todėl pasitarimo metu buvo keliami klausimai dėl poligrafo naudojimo įstatymo normų prieštaringumo, dėl būtinybės gauti leidimus bei licencijas naudoti poligrafą. Konstruktyvių diskusijų metu bandyta aiškintis ir poligrafo naudojimo įstatymo bei Baudžiamojo proceso kodekso santykio problema: kuris iš šių teisės aktų konkretiems tyrimams turi aukštesnę galią.
Savo darbe naudoti poligrafą norintys tyrėjai susiduriama su problemomis - kaip įsigyti poligrafą, parengti specialistus, tobulinti jų kvalifikaciją.
Pareigūnai pastebi, kad stinga bendradarbiavimo tarp šį tyrimą taikančių institucijų.
Pasak Policijos departamento, pasitarimo dalyviai sutiko, kad egzistuoja daug neišspręstų problemų ir iškyla klausimų dėl poligrafo reikalingumo ir naudojimo galimybių.
Nutarta sukurti darbo grupę, kurioje dirbtų valstybės, mokslo ir kitų institucijų atstovai, ir kuri teiktų siūlymus, kaip veiksmingai tobulinti teisinę bazę, susijusią su poligrafo panaudojimu.
Su kitomis institucijomis bus ieškoma galimybių atlikti poligrafų metrologinių parametrų patikras, kad šie turėtų galiojančią patikrą patvirtinančius dokumentus.
Pasitarime dalyvavo Policijos departamento, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Kalėjimo departamento,
Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetų, Teisės instituto ir kitų valstybės institucijų atstovai.
Lietuvoje psichofiziologiniai tyrimai buvo pradėti 1992 metais.
Pagal įstatymą, tyrimus poligrafu Lietuvoje gali atlikti Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija, Krašto apsaugos sistemoje - Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Finansų ministerijos įgaliota institucija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Nusikaltimus tiriantys pareigūnai sako, kad pasitelkus naujausius mokslo pasiekimus, šiuolaikinę techniką, galima gauti kuo išsamesnę informaciją apie nusikaltimus - ar asmuo prisidėjo prie nusikaltimo, kas buvo organizatorius, kokia organizuoto nusikalstamumo politika - ryšiai, kėslai, lūkesčiai.
Žurnale "Policija" buvo rašoma, kad Lietuvoje psichofiziologiniai tyrimai dažniausiai naudojami kaip eksperimentiniai, atliekant sunkių ir rezonansinių nusikaltimų ikiteisminį tyrimą. Tyrimai poligrafu užsakomi, jei ikiteisminio tyrimo metu nepavyksta surinkti pakankamai įrodymų, ir tyrėjai patenka į aklavietę.
Pareigūnai pasakoja apie vieną išskirtinį ir įsimintiną atvejį, kai melo detektoriaus išvada lėmė bylos eigą - į Policijos departamentą pagalbos kreipėsi vieno rajono policijos pareigūnai. Jie tyrė vyriškio mirties aplinkybes.
Bylos duomenimis, valtimi plaukė trys vyrai. Vienas netyčia iškrito iš valties ir paskendo. Žuvusiojo giminaičiai apkaltino kitus du vyrus. Ištyrus įtariamuosius poligrafu, paaiškėjo, kad jie nekalti dėl trečiojo žūties ir byla buvo nutraukta.
Poligrafas - prietaisas, fiksuojantis kvėpavimo, kraujotakos, kitus fiziologinius pokyčius, atsirandančius asmens organizme tyrimo poligrafu metu, kuriais grindžiamas šiuo prietaisu tiriamo asmens teiginių teisingumo vertinimas.
Dar senovėje buvo pastebėta, kad meluojant keičiasi žmogaus net jo išorė, bet ir vidinė organizmo būsena. Prieš 4 tūkst. metų teismo procesuose Kinijoje dalyvaudavo gydytojas. Jis klausydavo, kaip plaka kaltinamojo širdis, kaip keičiasi jos ritmas. Pagal šiuos pokyčius buvo sprendžiama, ar kaltinamasis sako tiesą.
Užsienio teoretikai sako, kad meluoja kiekvienas žmogus ir kiekvienas iš mūsų kasdien pateikia nuo 30 iki 70 proc. melagingos informacijos.
