Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Seimo narys Karolis Neimantas.
Policija po avarijos Žirmūnuose siūlo griežtinti vairuotojų kontrolę
Ar šis įvykis Žirmūnuose jums sukėlė kokių nors naujų minčių, kokių dar nebuvo kilę? Ar visos situacijos ir mintys apie avarijas jau yra matytos bei girdėtos?
V. Grašys: Pirmiausia, be abejo, turėčiau pareikšti užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. Tai tikrai skaudi nelaimė ir didelio rezonanso sulaukęs įvykis, kuris labai išsiskiria, tačiau turbūt negalime pasakyti, kad tai pavienis atvejis, nes šiai dienai Lietuvos keliuose turime 53 žuvusius žmones – tai prilygsta nedideliam lėktuvui.
Jeigu jie visi žūtų vieną dieną, tikriausiai pusę metų tik apie tai ir kalbėtume, bet dabar kalbame tik apie tokius rezonansinius įvykius. Policija nuolat rodo iniciatyvą, atsižvelgdama į eismo įvykius ieško būdų, ką būtų galima padaryti prevenciškai ir vykdant eismo kontrolę. Priminsiu, kad mes jau senokai esame pateikę siūlymą, jog policijai būtų leidžiama nakties metu stabdyti transporto priemones naudojant nežymėtus policijos automobilius, nes šiuo metu tai daryti draudžiama.
Kalbant apie nelegalias lenktynes, pažeidimus būtina užfiksuoti, o mes puikiai suprantame, kad pamačius žymėtą policijos automobilį niekas nelenktyniauja. Net jeigu lenktyniauja ir įkliūva, vis tiek sudėtinga tai tinkamai užfiksuoti. Nors šiam siūlymui kol kas nebuvo pritarta, manau, kad vėl grįšime prie šio svarstymo ir galbūt politikai visgi pritars mūsų siūlomoms priemonėms.
Problema – ne egzaminai, o vairuotojų elgesys
Kaip toji mergina išlaikė teises? Ar galima teigti, kad turime problemų su vairavimo egzaminavimu? Ar dabar reikalavimai teisėms gauti yra pernelyg lengvi?
A. Pakėnas: Tikrai ne. Patys reikalavimai nėra nei lengvi, nei paprasti. Norint gauti vairuotojo pažymėjimą, pažvelkime į išlaikymą iš pirmo karto: procentas dabar „Regitroje“ nesiekia nė 30 – yra apie 25 proc.
Nerasime jokios kitos disciplinos, nei universitete, nei mokykloje ar gimnazijoje, kur būtų toks žemas išlaikymo procentas, taigi kalba ne apie tai. Egzaminas netikrina žmogaus psichofiziologinių savybių, jo psichikos ar elgsenos, egzamino metu mes tikriname tik vairavimo gebėjimus. Vairuoti tas žmogus galbūt ir moka.
Dažnai net savo mokiniams sakau: jeigu paimsime kokį nors realų kelių chuliganą ir patikrinsime vien jo vairavimo gebėjimus, galime likti maloniai nustebinti. Jis puikiai vairuoja, moka suvaldyti slystantį automobilį, greitai įveikia posūkius, tačiau kam jis tai naudoja? Palyginkime tai su kovos menų būreliu: įsivaizduokime, kad į jį ateina pareigūnas iš teisėsaugos ir asmuo iš nusikalstamos grupuotės. Jie vienodai gerai išmoks kovos menų, bet vienas šį gebėjimą naudos žmonėms plėšti, o kitas – visuomenei saugoti. Vairavimo gebėjimas visiškai nesusijęs su žmogaus elgsena ar chuliganišku vairavimu.
Komisare, ar ši avarija kuo nors išsiskiria iš kitų, ar didelio dėmesio sulaukė tik dėl istorijų socialiniuose tinkluose ir kitų aplinkybių?
V. Grašys: Turbūt šiek tiek išsiskiria, be abejo, tai labai tragiškas eismo įvykis, bet kalbėti greičiausiai reikėtų apie tai, kokią didžiulę visuomenės audrą ir reakciją jis sukėlė. Šioje vietoje aš užduodu sau ir kitiems klausimą: kodėl tokios audros nekyla tuomet, kai matome vadinamąsias Lietuvos žvaigždutes, kurios, vairuodamos transporto priemonę, mobiliuoju telefonu filmuoja pačios save?
Mes dedame joms patiktukus, džiaugiamės: „Kaip puiku, kaip gražu, vasara“ ir panašiai, nors iš esmės toks elgesys yra vos vienas žingsnis iki nelaimės. Dėmesys visiškai atitraukiamas nuo eismo ir transporto priemonės vairavimo. Manau, kad visuomenė labai susikoncentruoja, kai atsitinka tokie eismo įvykiai, tačiau kasdienybėje toleruoja netinkamą elgesį.
Alkoholis ir jauni vairuotojai: nebeveikia racionalūs sprendimai
Kaip gali vairuoti jaunas vairuotojas, kuriam iš esmės galioja visiško blaivumo reikalavimas – alkoholio kiekis kraujyje turi būti 0 promilių – ypač penktadienio vakarą, kai policija dažnai vykdo reidus?
V. Grašys: Jeigu kalbame apie asmenį, apsvaigusį nuo alkoholio, tai racionalių sprendimų jis tiesiog nepriima. Visi tokio žmogaus sprendimai yra nelogiški, neteisingi ir klaidingi, o pasekmės kartais būna labai žiaurios. Šioje vietoje turbūt psichologai turėtų patarti, kaip įtikinti apsvaigusį asmenį, kad jis privalo elgtis atsakingai.
Po tragedijos Žirmūnuose politikai liko tylūs
Ar Seime kas nors dėl to įvyko?
K. Neimantas: Atvirai kalbant, tikrai jokios reakcijos nebuvo ir apie jokius rezonansinius sprendimus Seimo viduje šiuo klausimu nebuvo girdėti. Iš vienos pusės aš džiaugiuosi, kad mes dabar kalbame šia tema.
Tai yra labai aktuali, bet ir labai liūdna tema, nes mes ją prisimename tik po tragiškų nelaimių. Tai yra dar vienas pavyzdys to, kaip politika ne tik Lietuvoje, bet praktiškai ir visame Vakarų pasaulyje, yra neįgali spręsti problemas iš anksto.
Kai atsitinka nelaimė, tuomet mes pradedame šiuos klausimus kelti į viešumą, tuomet pasikeičia piliečių požiūris, diskutuojama, kaip reaguoti, kaip atgrasyti, sankcionuoti ar edukuoti. Šis klausimas yra be galo aktualus, aš apie jį kalbu jau labai seniai.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
