„Turėdamas ilgametę patirtį IT versle, puikiai suprantu, kad kibernetinė erdvė yra kovos arena. Čia veikia priešiškų valstybių remiamos grupuotės, organizuoti nusikaltėliai ir oportunistiniai piktavaliai.
Atakos prieš Lietuvą ir mūsų sąjungininkus nėra atsitiktinės – jos yra kryptingos, nuoseklios ir integruotos į platesnę hibridinio karo strategiją.
Atakos prieš kritinę infrastruktūrą, institucijų diskreditavimas ir visuomenės skaldymas vyksta vienu metu skirtingais kanalais“, – Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitos įvade cituoja krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Mažiau incidentų, bet sunku ištirti
Ataskaitos duomenimis, 2025 m. užregistruoti 2 888 kibernetiniai incidentai. Tai yra 25 proc. mažiau nei 2024 m.
Kita vertus, šis skaičius nėra galutinis – apie dalį incidentų galėjo būti nepranešta, esą dėl skirtingo teisinio reguliavimo interpretavimo ar dėl kompetencijų trūkumo identifikuojant kibernetinius incidentus.
Nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje mažėjo 28 proc., jų ištyrimas išaugo 10,5 proc.
„Tačiau registruoti skaičiai neatspindi viso vaizdo: dalis incidentų vis dar išlieka nežinomi dėl nesusiformavusios pranešimo kultūros“, – pabrėžia R. Kaunas.
2025 m. išryškėjo dar viena tendencija – Lietuvos juridinių asmenų informacinėse sistemose įvyko beveik dvigubai daugiau kibernetinių incidentų (nuo 155 incidentų 2024 m. iki 280 incidentų 2025 m.). Tai reiškia, kad didžiausia rizika kyla organizacijų viduje.
Šie incidentai, institucijų vertinimu, dažniausiai įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus: darbuotojų budrumo stokos ir saugumo žinių trūkumo.
2025 m. fiksuotas didėjantis kibernetinių incidentų skaičius (267) ir Lietuvos skaitmeninėje infrastruktūroje. Šie incidentai susiję su paslaugų trikdymu, bandymais įsilaužti ir įvairiais veiklos sutrikimais.
Kibernetinių atakų pagrindas – duomenų nutekėjimai, dažniausiai vykdomi naudojant kenkėjišką programinę įrangą. Primename, kad praėjusią savaitę kilo skandalas, kai iš Registrų centro buvo nutekinta 600 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų duomenų.
Sukčiavimas įgauna naujas formas
Policijos duomenimis, 2025 m. nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje sumažėjo 7 proc. palyginti su 2024 m. Tai pirmas kartas per pastaruosius 5 metus, kai atvejų skaičius kasmet kildavo.
Elektroninėje erdvėje nusikalstamumą ir toliau daugiausia lemia sukčiavimas (44 proc.) ir nusikaltimai, nukreipti prieš informacines sistemas (21 proc.).
Anot policijos, 2025 m. labai išaugo apgaulingų skambučių ir svetainių klastojimo internete skaičius:
- apgaulingi telefoniniai skambučiai 2025 m. sudarė 19 proc. Lyginant su 2024 m., jų padaugėjo 36 proc.;
- svetainių klastojimas internete 2025 m. sudarė 16 proc. Lyginant su 2024 m., tokių atvejų padaugėjo net 95 proc.
Telefoniniai sukčiai – dominuojanti nusikalstama veika. Policijos vertinimu, apgaulingų telefoninių skambučių skaičius gali didėti dėl rizikos, susijusios su naujomis manipuliavimo schemomis.
„...pagrindinis veiksnys yra nuo 2024 m. sistemingai rusakalbių telefoninių sukčių taikomas ES teritorijoje migruojančių tarptautinių nusikalstamų grupių veiklos modelis.
Jei 2024 m. telefoniniai sukčiai orientavosi į žemo informacinio raštingumo visuomenę ir aktyviausiai taikė apsimetėlių internetinės „Google“ platformos specialistais, bankininkais ir policininkais derinį, tai 2025 m. telefoniniai sukčiai aktyviai išnaudojo Lietuvoje pakeistą telefono numerių rašymo tvarką – apsimesdami ryšio operatorių atstovais, jie įtikindavo gyventojus, kad jų telefono numeriui iškilo problema“, – teigiama ataskaitoje.
Gyventojai bauginami, neva finansuoja Rusijos kariuomenę, provokuojami atskleisti duomenis ir perduoti grynuosius pinigus, banko korteles (kai sukčiai apsimeta elektros tinklų, banko ir policijos darbuotojais), o maisto papildų pirkėjams siūlomos fiktyvios kompensacijos.
Gyventojai sukčiams atidavė apie 21 mln. eurų
Nors sukčiavimo atvejų fiksuota mažiau, sukčiavimo sukelta finansinė žala išlieka didelė. Iš gyventojų per 2025 m. siekta išvilioti 58,8 mln. eurų, iš jų daugiau nei pusė sustabdyta, tačiau gyventojų nuostoliai sudarė apie 20,5 mln. eurų. Tai yra nežymiai daugiau (apie 0,5 mln. eurų) lyginant su 2024 m.
Kitų sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų, tokių kaip avansinis sukčiavimas, apgaulingos SMS žinutės, investicinis sukčiavimas, prekių ar paslaugų užvaldymas apgaule, grobstymas iš sąskaitų be socialinės inžinerijos požymio, apgaulingi elektroniniai laiškai, buvo registruota mažiau arba jų padaugėjimas yra vertinamas kaip nerizikingas.
Policija pastebi, kad nukentėjusieji nuo telefoninių sukčių neretai būna patys įtraukiami į sukčių schemas kaip sąskaitų mulai ir (ar) grynųjų pinigų kurjeriai.
Anoniminiai apgaulingų skambučių organizatoriai grynųjų pinigų kurjerius aktyviai verbuoja darbo skelbimais socialiniame tinkle „Facebook“, jų veiksmus koordinuoja „Telegram“ sukurtose grupėse, rodo 2025 m. ikiteisminių tyrimų duomenys.
Dažniausiai klastojamos svarbių institucijų svetainės
Policija perspėja, kad internetinių svetainių klastojimas ateityje gali tapti vienu iš dominuojančių sukčiavimo būdų. Ataskaitoje nurodoma, jog svetainės klastojamos, siekiant užvaldyti elektroninės bankininkystės vartotojų ir jų finansinių instrumentų duomenis, kad būtų galima grobti lėšas iš sąskaitų.
„2025 m. sukčiai sistemingai klastojo plačiai visuomenėje naudojamų viešųjų ir finansų paslaugų subjektų interneto svetaines: sveikatos (esveikata), mokesčių (VMI, EDS), socialinės apsaugos (SODRA), nuosavybės registravimo (Registrų centras, REGITRA), draudimo (Lietuvos draudimas), energetikos paslaugų (Elektrum, Ignitis, ESO, Enefit), telekomunikacijos paslaugų (TELE2), bankininkystės (Artea, SEB, Swedbank), viešojo susisiekimo (JUDU), parkavimo vietų (UNIPARK).
Interneto svetainė esveikata.lt buvo sistemingai klastojama, kai į pabaigą artėjo Lietuvos vairuotojams valstybės nustatytas sveikatos pažymėjimų atnaujinimo terminas. VMI, EDS, SODROS svetainių klastojimas sutapo su Lietuvos gyventojams valstybės nustatytu turto deklaravimo terminu. 2025 m. pabaigoje tiksliniais sukčiavimo taikiniais tapo bankų (SEB, Swedbank) klientai“, – nurodo policija.
Nacionalinę kibernetinio saugumo būklės ataskaitą parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM) remdamasi 2025 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. duomenimis ir įžvalgomis.
Jas pateikė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC), Lietuvos policija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas (LK SKD).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
