Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Kaip vertinate dabar vykstančią valstybinių brandos egzaminų sesiją?
Buvo kilę klausimų ir dėl geografijos užduočių sudarymo, ir dėl paieškos sistemos bei dirbtinio intelekto naudojimo. Taip pat buvo paviešintos užduotys. Klausimų kilo ir dėl matematikos užduočių sudėtingumo bei to, kad jos, kaip teigiama, galėjo neatitikti programos. Kaip galėtumėte bendrai įvertinti visą šį procesą?
S. Jurkevičius: Kaip galima vertinti? Kas egzaminą vis naujiena. Prie kai kurių, sakykime, ydingų dalykų jau yra susitaikyta. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos egzaminas. Jau niekas net nekvestionuoja, kokio absurdiško globalinio lygio temos yra pateikiamos, kaip 450 žodžių galima vertinti pagal turimus kriterijus ir kaip galima vaikus keturias valandas laikyti patalpoje.
Specialiųjų poreikių vaikams, pridedant, pavyzdžiui, 50 proc. laiko, tenka patalpoje būti šešias valandas. Tai iš tiesų yra neadekvatu. Su matematika – lygiai tas pats. Šiaip universitetuose egzaminai netrunka ilgiau negu tris valandas, o čia – keturios valandos.
Jei imtume istorijos egzaminą, turinys nuskurdintas, daugiau orientuotas tik į žinias, jau nekalbant apie sistemines klaidas, techninius nesklandumus ir taip toliau. Didžioji problema yra tai, kad, pirma, programos buvo pakeistos realiai nesuvokiant keitimo prasmės.
Antra, probleminis dalykas buvo egzamino suskaidymas į pirmą ir antrą dalį. Šiuo metu mokyklose apskritai vyksta tik egzaminai. Vaikams realiai mokyklos yra uždarytos, jie į jas negali patekti. Visas procesas įgavęs tokią savitikslę eigą, visiškai neturinčią jokios realios pridėtinės vertės.
Praktiškai visa tai dar nuėjo į silpnesniųjų arba žemesniųjų gebėjimų vertinimą. Ypač pirmoje dalyje. Kai kurie egzaminai apskritai neatitinka vidurinio ugdymo gebėjimų. Ten yra septintos, aštuntos klasės užduotys: rodyklių suvedžiojimas, tam tikrų klausimų atspėjimas.
Imant visą visumą, tai yra sistema, kuri nėra užtikrinama kvalifikuotai. Akivaizdžiai matosi, kad nėra specialistų, kurie galėtų tai kokybiškai daryti. Techniškai tai irgi sunkiai įgyvendinama, nes nuolat pasipila klaidos ir nesusipratimai.
Turint omenyje, kad taip buvo ir pernai, ir užpernai, jog sistemiškai visą laiką kažkas nepasiseka, galbūt reikėtų vieną kartą susiimti ir pabandyti tai padaryti kokybiškai. Deja, aišku, kad nėra jėgų, nėra pakankamai žmonių, kurie galėtų tai daryti.
Susibėga atsitiktiniai žmonės parengti egzaminą, o kai parengia, tą mes ir turime. Ta sistema iš tiesų šlubuoja. Jau dabar, kaip matėme, prabyla net ir Matematikos asociacijos vadovė, kuri, išties neapsikentusi, kalba apie tam tikras problemas.
Matematikos egzaminas apskritai yra problema, nes tai toks egzaminas, kuris vienais metais yra vienoks, kitais metais – kitoks. Galų gale, ar būtų galima užtikrinti tam tikrą patikimumą, solidumą viso proceso?
Dabar kalbama apie perlaikymus, apie pirmą ir antrą dalį. Egzaminą nutęsė iki šešių valandų. Pirmoje dalyje yra dvi valandos, vėliau – keturios. Įsivaizduokite, koks čia vyksta procesas, kokios sąnaudos, kiek pinigų išmesta kompiuterinei technikai, kokios sąnaudos mokykloje, kad dėliotų tuos kompiuterius.
Jeigu egzaminą laiko šimtai mokinių, įsivaizduokite, ką reiškia paruošti patalpas. Kažkas visa tai turi daryti. Vienu žodžiu, imant visą visumą, esame patekę į tokią nesusipratimų jūrą ir praktiškai joje pradedame kuo toliau, tuo labiau skęsti.
Kaip galėtumėte sureaguoti į išsakytą kritiką dėl valstybinių brandos egzaminų proceso? Kaip jūs pats vertinate šį procesą?
S. Šabanovas: Valstybinių brandos egzaminų sesija šiuo metu kaip tik vyksta, todėl apibendrinimus ir analizę pasidarysime po jos. Yra normalus dalykas po proceso įsivertinti, pasižiūrėti, kas pavyko, ką reikia tobulinti.
Noriu atkreipti dėmesį, kad vyksta labai įvairių diskusijų. Kai buvo paminėta valstybinio brandos egzamino pirma ir antra dalys, vieni diskutuoja, kad tai tikrai geras sprendimas. Mokiniai sako: „Aš išlaikiau, jaučiuosi ramiai, į antrą dalį ateinu užtikrintai, žinodamas, kad jau išlaikiau, ir ruošiuosi tikslingai būtent jai.“
Tikrai girdime ir atsiliepimų iš mokyklų, kurios sako, kad joms tai yra papildoma įtampa, papildomas darbas, papildoma diena, kai reikia pasiruošti, viską susidėlioti. Apie tai girdime, ir esame atviri įvairioms diskusijoms.
Noriu tik priminti, kad skirtingos pasaulio valstybės turi įvairių modelių. Net ir tas pats tarptautinis bakalaureatas nėra vienas egzaminas ir susideda iš atskirų dalių. Kaip žinome, yra ir vadinamasis „internal assessment“ (liet. vidinis vertinimas), kai prisideda papildomas dalykas – rašto darbas.
Matyt, iš dalies tai galėtų būti panašu į brandos darbą ar tokį, gal daugiau su senesne sistema siejamą, darbą. Požiūrių tikrai yra įvairių. Kalbant apie pačius egzaminus, noriu atkreipti dėmesį, kad visą laiką žiūrime ir vertiname, ar yra klaidų, ar jų nėra.
Kol kas šioje sesijoje jų tikrai neužfiksavome. Girdime labai įvairių diskusijų apie kelių egzaminų kai kurias užduotis. Labai aktyviai diskutuojama, ar jos atitinka programą, ar neatitinka, ar jos yra sunkios, ar lengvos.
Tikrai girdime ir labai plačią diskusiją apie tai, ar užduotys per lengvos, ar jau nuleidome kartelę, ar užduotys per sunkios, ar jos visur yra tokios, kokios turi būti. Matyt, turime kartu diskutuoti ir atrasti sprendimus, kaip patobulinti minėtas bendrąsias ugdymo programas, kokia yra mūsų ambicija ir koks mūsų lūkestis.
Negalime eiti kitaip – turime kalbėtis ir diskutuoti. Kaip pavyzdžiu norėčiau pasidalinti istorijos egzaminu. Pastaruosius dvejus metus vyko tikrai labai didelė diskusija apie rašinį. Man, kaip buvusiam tarptautinio bakalaureato mokytojui, trumpos ar ilgos esės rašymas yra įprastas dalykas.
Aš suprantu ir vertinimą, kaip tai vyksta, ir visa kita. Mes girdime ir kitą nuomonę: „O kodėl to reikia? Kam to reikia? Ar tikrai reikia? Kaip mes vertinsime? Ką darysime?“ Diskusija yra tikrai labai atvira. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuomonių yra įvairių, skirtumų irgi yra. Reikia apsispręsti, žinoma, kokios ambicijos norime, į ką turime judėti ir ko siekti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
