„Tyrimas tęsiamas. Įtarimai niekam nėra pareikšti“, – BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prisimenate skandalingą Aaroną Perezą? Paleistas iš kalėjimo užsiima įtartina veikla

Prokurorui Bagdonavičiui pareikšti įtarimai dėl galimo smurto prieš sutuoktinę

Mirtiną avariją sukėlusi 19-metė kaltę pripažįsta, bet parodymų nedavė: skelbia naujausią žinią

Kaip pažymėjo prokuratūra, 2018 metais perkvalifikuotas ikiteisminis tyrimas šiuo metu atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.

Tyrimo metu teisėsauga išsiuntė tarptautinės teisinės pagalbos prašymus į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas valstybes, tačiau reikšmingų tyrimui duomenų teigia negavusi.

„Lietuvos prokuratūra kelis kartus kreipėsi į JAV prašydama pateikti papildomos informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet iš JAV Teisingumo departamento buvo gauti atsakymai, kad JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“, – BNS nurodė Generalinė prokuratūra.

Ji pabrėžė, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios informacijos pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi.

„Todėl detalesnė informacija apie šio tyrimo eigą, išsiųstus teisinės pagalbos prašymus, jų kiekį, gautus atsakymus, kitą gautą informaciją, atliekamus procesinius veiksmus ar šio tyrimo rezultatus neteiktina ir neskelbtina“, – nurodė prokuratūra.

Tokią informaciją ji pateikė po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS nurodė pasitikintis Lietuvos institucijų vertinimu, kad amerikiečių kalėjimo, kur buvo laikomi įtariamieji terorizmu, šalyje nebuvo.

Lietuvos prezidentas taip pat sakė nemanantis, kad šią istoriją reikėtų aiškintis iš naujo. Pasak šalies vadovo, situacija jau buvo įvertinta, „atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo“.

Kaip rašė BNS, prokuratūra tyrimą dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje buvo pradėjusi 2010 metais, tačiau po metų jį nutraukė.

2015 metais galimo piktnaudžiavimo tyrimas buvo atnaujintas sujungiant jį su neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tyrimu, atsižvelgus į 2014 metais išslaptintą JAV Senato ataskaitą. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Šiais įrodymais rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri praėjusią savaitę priteisė 30 tūkst. eurų dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo šalies valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, kad vyrui nebus skirta mirties bausmė.

Tai buvo trečias panašus EŽTT sprendimas bylose prieš Lietuvą dėl laikytųjų CŽA kalėjime.

Pasak G. Nausėdos, teismų sprendimai turi būti vykdomi, bet dėl įpareigojimo kreiptis į JAV dar reikėtų pasitarti. Prezidentas šią savaitę taip pat minėjo manantis, kad CŽA kalėjimo Lietuvoje nebuvo.

EŽTT ne pirmoje byloje konstatuojant, kad Lietuvoje prieš du dešimtmečius veikė toks kalėjimas, šalies valdžios atstovai nuosekliai pabrėžia, kad šis teismas remiasi žmogaus teisių organizacijų nuomone ir jų, o ne oficialių institucijų, atliktais tyrimais.

Po vieno iš Lietuvai nepalankių EŽTT sprendimų dėl kalėjimo, Teisingumo ministerija užpernai komentavo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, Lietuva negali objektyviais duomenimis ar įrodymais nuginčyti išvados, kad kalėjimas veikė.

Tokią išvadą EŽTT pirmą kartą padarė 2018 metais, konstatavęs, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah. 2024-ųjų sausį dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui EŽTT priteisė 100 tūkst. eurų.

Lietuva EŽTT bylose teikė paaiškinimus, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.