Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo gynybos ekspertas Vaidotas Malinionis ir laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas Šarūnas Jasiukevičius.
Mes dažnai kalbame, ko reikia, kad numuštume dronus ar kitus objektus. Štai Krašto apsaugos ministerija vardija, ką jie ketina pirkti arba jau yra nusipirkę, bet ekspertai pastebi, kad kažko trūksta. Pavyzdžiui, kurioje vietoje yra dronai perėmėjai? Ko reikėtų Lietuvai, kad mes galėtume tokių situacijų išvengti?
V. Malionis: Aš kaip ir sakiau, du variantai yra. Vienas variantas – pamatė ir leido įskristi, nors galėjo numušti. Antras variantas – nieks nepamatė, išskrido ir nukrito. Tai reikia tokio atsakymo. Kitas dalykas, tam, kad pradėtų veikti. Žinoma, tas oro erdvės stebėjimas vyksta nuolatos, taip, radarų tinklas yra, bet yra skirtingi lygiai. Jeigu kariuomenė nėra aktyvuota dronų gynybai, kadangi nėra taip, kad kas dieną jie skristų taip, gali būti, kad tiesiog nebuvo pastebėta. Gal kariuomenė jau turi kažką supirkę, aš nežinau.
Vėlgi, mes turime išgirsti atsakymus. Tam, kad tai suveiktų, turi būti aktyvuotas visų lygių oro erdvės stebėjimas, įskaitant ne tik radarus, kurie pastebi stambius objektus, bet ir pasieniai, ypatingai kažkokie smulkesni. Tada elektroninės kovos priemonės yra, kurios irgi gali kovoti su dronais, jeigu jau atsitinka taip, kad jie skrenda kaip į Ukrainą. Yra visas spektras tų priemonių, pradedant nuo elektromagnetinių, elektroninės kovos priemonių, kurios slopina signalą ir dronas tada praranda ryšį su operatoriumi, gal jį perimti netgi galima.
Tada yra kinetinės priemonės, kurios numušinėja tuos dronus su įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir kitus dronus. Tada yra maskavimosi priemonės. Daug, tai yra priemonių visuma. Nėra taip, kad vien vieną kažką nusipirksime, vien tik dronų, „antidronų“ pajėgumą reikia vystyti. Reikia vystyti ne pačias technologijas, o organizacijas ir gynybos pramonę, nes tos dronų technologijos be galo greitai keičiasi.
Mano manymu, reikia mokintis iš ukrainiečių. Pavyzdžiui, tos technologijos, kurios veikė vakar ar prieš metus, jos jau nebeveikia šiais metais. Dėl to ir atsirado tie optiniai kabeliai, per optinius kabelius valdomi dronai. Jie yra labai atsparūs toms elektroninėms karo priemonėms.
Tai yra kompleksinė, dinaminė aplinka ir tu turi ne vien fokusuotis į šiandien. Aš manau dabar, turbūt, greičiau daroma ir geriau daroma, bet mes turime gauti atsakymus ir visuomenė, visiškai teisingai, turi paklausti, ar buvo pastebėta ir kodėl. Turi būti aiškus atsakymas. Žinoma, mes turime žinoti kodėl ir kas atsitiko, nes tai yra susiję su visu mūsų saugumu.
Valdžios atstovai, kalbant apie tuos sprendimo priėmimus ir apie tam tikrą planavimą, ar yra paklausę jūsų patarimo ar konsultacijos, kaip būtų galima geriau padaryti? Ar esate turėję produktyvių pokalbių?
V. Malionis: Aš noriu pasakyti, kad taip, mus kartais kviečia į Nacionalinio saugumo gynybos komiteto susirinkimus ir tam tikras detales savo kompetencijos ribose mes be abejo diskutuojame. Aš negaliu pasakyti, kad mes visiškai esame nustumti į paraštes. Mes šnekamės, už kelių dienų bus NSGK posėdis, mus irgi kviečia. Ministerija turi savo ekspertus ir su ministerija mes bendraujame, bet gal daugiau bendraujame rezervo organizavimu ir bendradarbiavimo klausimais.
Ties technologiniais dalykais, jie turi savo ekspertus, specialistus, visas gynybos štabas yra. Jie išsilavinę žmones, į kursus važinėja ir taip toliau. Problema yra galbūt dar šiek tiek kitokia. Aš nemanau, kad kariškiai nežino, ką reikia daryti. Jie žino, reikia paklausti ir jų. Čia, galbūt, reikia tam tikros politinės valios, priimti kažkokius sprendimus dėl pagreitinimo, tų technologijų įsigijimo. Gal reikia sąjungininkų pajėgas sutelkti. Taip, čia kažkada ir mūsų Europos komisaras Kubilius šnekėjo apie dronų sieną.
Tai gal ir gera idėja, bet dabar dronų siena nebevadinama taip, vadinama dronų pajėgumo vystymu. Aš manyčiau, kad mums reikia labai žiūrėti į tai, kas vyksta Ukrainoje, mokytis iš jų. Vis tiek tai yra absoliučiai nauja ir dronai, dronų technologijos, kadangi tai yra maži taikiniai, juos lengva valdyti, jie yra pigūs, juos galima išlaikyti labai nekoncentruotai, per visą teritoriją. Iš esmės tai asimetrinė priemonė, kuri gali padaryti daug žalos.
Net ir maža valstybė turi asimetrinę priemonę prieš didelę valstybę, jeigu ji įsisavina dronų technologijas, ką mes matome dabar ir Hormūzo sąsiauryje, nors amerikiečiai tanklaivius savo, lėktuvnešius atgabenę. Gali viską lyg nušauti, bet ne, užtenka vieno drono, kuris gali paskandinti naftos tanklaivį. Norint išlikti kaip valstybei mums būtina adaptuotis ir būtina keistis. Tai tokį permainų konceptą reikia vystyti ir mažiau šnekėti, o daugiau, galbūt, ir daryti.
Kaip spręsti tokias situacijas?
Š. Jasiukevičius: Aš norėčiau tik paantrinti ir pasakyti, kad vienos priemonės nėra, yra tik priemonių visuma, kompleksas. Pavyzdžiui, Ukrainoje perimetrą saugoja ne tik vidutinio, artimo nuotolio radarai, bet taip pat ir radijo dažnių radarai, skaneriai. „Shahed“ geriausiai, turbūt, padeda aptikti akustiniai radarai, kurie reaguoja būtent į tą specifinį garsą, tiek „Shahed“, tiek „Gerberų“.
Iš esmės mums reikia padaryti pasienyje tinklą tokių radarų ir mes jau iš tolo galėsime žinoti, visuose radaruose raudonai užsidegs lemputės. Kalbant apie mūsų dabartinius turimus radarus, jeigu yra specifinė užduotis sekti dronus, tada tie radarai yra perjungiami į kitą režimą ir jie mato smulkesnius objektus.
Žinoma, mažesniame atstume daugiau žmogaus darbo reikia, kad išfiltruotum vaizdą, atskirtum visus paukščius nuo dronų. Ten iš esmės galima skirti tik pagal skrydžio trajektoriją. Aš irgi manau, kad kariuomenė informacijos turi labiau. Aš nemažai bendrauju su kariuomene ir su vidutinio lygmens vadovybe, tai iš jų pusės visą laiką yra ir klausimų, ir iniciatyvų, ir jie patys ieško sprendimų.
Turbūt, didžiausia problema yra tai, kad nėra numatyta pirkimų tokių. Vienas dalykas – yra penkti metai karo ir mes tos problemos nesprendžiame, bet per aštuonis mėnesius tikrai galėjome pasidaryti namų darbus. Tie namų darbai nepadaryti. Žvalgyboje yra toks terminas –biurokratinis sabotažas arba biurokratinės diversijos. Tai, kai sąmoningai yra nedaroma kažkas, kas turi būti daroma.
Aš manau, kad jau mes turėtumėme, po aštuonių mėnesių nieko nedarymo, po praeito skridimo biurokratam, tiems, kurie atsakingi už įsigijimus, už doktrinas, kelti tokius klausimus. Klausimą kelti jau baudžiamosios atsakomybės fone, kariuomenė ginasi kuo turi.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
