Dalia KARPAVIČIENĖ
Iš Dubėnų kaimo (Šaukėnų seniūnija) kilusi ir dabar ten gyvenanti Ina Kavrigina, baigusi mokyklą gretimame Lykšilyje, draugių paskatinta mokytis kepėjos amato išvyko į Rusiją, Sovetską. Baigusi mokslus, net 15 metų dirbo Kaliningrade. Grįžo į tėviškę, likimui lėmus. Ir labai tuo džiaugiasi.
Mokslas Sovetske, darbas – Kaliningrade
Ina Kavrigina – Šaukėnų krašto žmogus, gimusi ir užaugusi Dubėnuose, tačiau likimui lėmus ne vienerius metus praleido Rusijoje.
„Draugė išvažiavo į Sovetską mokytis ir mane, baigusią Lykšilyje mokyklą, sugundė iškeliauti svetur. Ne viena važiavau, susibūrėme keturios bendraklasės. Gyvenome bendrabutyje, mokėmės kepėjos amato. Pusė metų teorijos, tiek pat praktikos. Ir taip dvejus metus. Praktiką aš atlikau Šiauliuose, viena draugė – Kelmėje, kita sumanė pasipraktikuoti Rygoje, o dar kita – Taline. Buvo galimybė rinktis“, – pasakojo I. Kavrigina.
Įgijusi kepėjos specialybę, dubėniškė liko Rusijoje. 15 metų dirbo didelėje kepykloje Kaliningrade. Kepdavo duoną, batonus, pyragus, įvairias bandeles. Bet 1990-aisiais kepykla bankrutavo, ir I. Kavrigina grįžo namo.
„Dukra paklydėlė. Gerai, kad taip nutiko“, – juokėsi moteris.
„Kaime reikia gyventi kaimiškai“
Nors ilgokai gyvenusi Rusijoje, savo žmogų Ina Kavrigina rado netoliese. Aleksėjus – jos kaimynas. Kartu susilaukė dviejų dukrų, dabar mergaitės mokosi vienuoliktoje ir antroje klasėje.
Jauna šeima įsikūrė Inos Kavriginos tėviškėje. Nebuvo lengva iš miesto grįžusiai moteriai imtis ūkiškų darbų. Teko pratintis iš naujo. Dabar tvarkingų namų, jaukios aplinkos šeimininkai ne kaime savojo gyvenimo nebeįsivaizduoja.
„Kaime reikia gyventi kaimiškai. Turime šešias melžiamas karves, prieauglio, kiaulių, vištų, ir daržus sodiname. Nemokėčiau ant žemės gyvendama nieko neauginti, vaikščioti rankas ištiesusi prašinėdama. Nors visokių žmonių yra, įvairūs ir jų požiūriai. Bet jauni, sveiki, darbingi turi dirbti“, – įsitikinusi moteris.
Namus gražina patys
Ina Kavrigina džiaugėsi savo vyru Aleksėjumi, turinčiu darbščias ir nagingas rankas. Tikras meistras namus ne tik nuo pamatų pastatė, tačiau nepaliauja jų gražinti.
„Statybos ilgai užtruko, ir vis dar tebevyksta. Vyrui norisi dar ką nors gražaus sumeistrauti, tik laiko mažai. Vyras dirba statybose, objektuose, kurie išsibarstę po visą Lietuvą“, – pasakojo šeimininkė.
Šalia jaukaus židinio – kalvio nukaldintos amžinos rožės.
Aplinkui sodybą pilna gyvų gėlių. Net šalia šiltnamio tvarkinga eilute išsirikiavę geltoni serenčiai.
Gėlynai – ir prie senojo namelio, kuriame anksčiau gyveno. Daugiausia – puikiai derantys jurginai. Žemaūgė obelaitė vos išlaiko sunkų šių metų obuolių derlių.
Šviečianti sodyba Dubėnuose matoma iš tolo.
