Eglė Merkytė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt
Trečiaidienį minimos 9-osios Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metinės. Lietuva prie Bendrijos prisijungė per didžiausią jos istorijoje plėtrą kartu su kitomis rytų ir centrinės Europos valstybėmis. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuva atsidurs Bendrijos dėmesio centre, kai perims vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai.
2004-ųjų gegužės pirmąją Dublino pilyje kylant Lietuvos ir dar devynių tuomet naujų Europos Sąjungos šalių vėliavoms, mažai kas iš lietuvių galėjo pagalvoti apie šiuos metus, kai Lietuvai tenka ypatinga pirmininkavimo užduotis. Pasak buvusio Lietuvos atstovybės Briuselyje vadovo ambasadoriaus Ryčio Martikonio, pirmininkavimas parodys, kokie dabar mes esame Europos Sąjungoje.
„Pirmininkavimas negali būti labai kitoks negu mūsų narystė. Ir mūsų narystė yra tokia, koks bus pirmininkavimas. Kokybė yra laiko, brandos klausimas. Ją mes kaupiame su kiekviena išspręsta situacija, kiekvienu priimtu sprendimu – taip ta kokybė gerėja“, – sakė ambasadorius, dabar Europos Komisijoje dirbantis Rytis Martikonis.
Ir nors Lietuva tradiciškai laikoma europtimistiškai nusiteikusia šalimi, apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Bendrija nuo įstojimo į ją smuko. Įtakos tam turėjo ekonominė krizė bei nedarbas. Prieštaraujantys narystei sako, kad Briuselio politika pavojinga, nes atima iš valstybių dalį suverenumo. Gyventojus taip pat piktina brangus Briuselio institucijų išlaikymas ir didžiulė Europos Sąjungos biurokratija.
