R. Požėla teigė, kad į jį asmeniškai niekas nesikreipė iš politikų, valdančiųjų ar kitų ir neprašė pasidalinti informacija.
„Į mane asmeniškai tikrai ne. Gal čia galima ir pajuokauti, kad kaip tyčia tą savaitę buvau ir atostogose.
Daviau pavedimą mūsų imuniteto valdybai, šiek tiek susidėlioti, tikrai turėsime pilną informaciją, jei bus reikalinga ją pateikti, ar tai bus parlamentinis tyrimas, ar kitų institucijų tyrimas. Aš manau, kad mes pagelbėsime savo atliktu tam tikru vidiniu tyrimu.
Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad kilo kažkokia abejonė, R. Požėla teigė, kad ne.
„Ne, mes vis tiek turime įsivertinti. Iš tikrųjų ikiteisminis tyrimas yra atliekamas vienoje iš mūsų policijos įstaigų. Natūralu, kad su tuo tyrimu dirba ir turbūt apie jį žino ne vienas žmogus.
[Reikia] pašalinti ir eliminuoti visas abejones. Matyt, tokio įsivertinimo reikia. Bet tai nereiškia, kad mes jaučiame, kad galimai kas nors iš mūsų atliko neteisėtus veiksmus“, – laidoje kalbėjo R. Požėla.
Kas galėjo nutekinti informaciją Bartoševičiui?
Seime nerimstant aistroms apie tai, kaip buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių Čilėje pasiekė informacija apie jam mestus įtarimus sunkiais nusikaltimais, aiškėja vis daugiau detalių. Ar valdantiesiems svarbu, kas galėjo nutekinti informaciją Bartoševičiui?
Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Pozicija" su Laisvės partijos nariu, Seimo vicepirmininku Vytautu Mitalu. Jis sako, kad išgirdęs kalbas apie tai, kas galėjo bendrauti su ikiteisminiame tyrime dėl pedofilijos minimu K. Bartoševičiumi ir galimai jam nutekinti informaciją, V. Mitalas neigė, kad yra kaip nors dalyvavęs pokalbiuose.
„Ne ne, aš apie tai nežinojau ir mintys tokios, kad gerai, matyt, kad aš nebuvau prijungtas į tą pokalbį, ir, kaip sakant, neturiu šitoj istorijoje vaidmens kažkokio aiškint, kam skambinau ir kam neskambinau.
Bet iš tikro, žiūrėkit, čia yra du svarbūs dalykai, visoj šitoj epopėjoj: pirmas dalykas yra, kad būtų įvykdytas teisingumas, kad prokuratūra atliktų tyrimą, kad tas tyrimas būtų kokybiškai atiliktas ir, jeigu tada iš viso bylos medžiagos, byla būtų perduota teismui, kad teismas tą teisingumą įvykdytų. Šita dalis yra labai svarbi ir ją vykdo teisėsaugos institucijos“, – teigia V. Mitalas.
Anot Seimo vicepirmininko, Seime bus aptarinėjami įstatymai, padedantys apsisaugoti nuo įvairių smurto formų, o spragas – teks užlopyti.
„Antra dalis, kuri yra svarbi ir kuri siejasi su mūsų Seimo narių tiesioginiu darbu, – tai yra pasiekti, kad aukos būtų apsaugotos, kad įstatymuose nebūtų kokių nors spragų ir kad daugiau niekam nekiltų kažkokia pašaipi šypsena, kai Seime bus aptarinėjami įstatymai, padedantys apsisaugoti nuo seksualinio smurto, nuo visokių kitų smurto formų, kad šitos diskusijos būtų rimtos ir mes, iš tikrųjų, jeigu spragų yra, mes dar kartu su frakcija aiškinsimės, kad jos būtų užlopytos.
Aš kalbu apie tyrimus susijusius su pedofilija, su seksualiniu smurtu arba kitokiu smurtu, kad, jeigu tokių spragų yra, aš nesu tokio lygio profesionalas, kad galėčiau iškart identifikuoti, kad jos būtų užlopytos“, – sako Seimo vicepirmininkas.
V. Mitalas sako, kad Seime laukia permainos.
„Seime bus svarstoma, be visų kitų dalykų, ir kai kurie įstatymai, keičiantys Baudžiamąjį kodeksą, Administracinių nusižengimų kodeksą, kurie iš dalies tą temą kabina. Bet ką aš noriu pasakyti, kad tai yra ir visa esmė: ką Seimo nariams reikia daryti.
Dabar, kas vyksta paralelinėje scenoje, vysta toks: kas kam skambino, kas ką pasakė, melavo, nemelavo, nutylėjo, žinojo, nežinojo – visas šitas dalykas, kurį opozicija aiškinasi, čia Seimo pirmininkė, konservatoriai aiškinasi, aš tikiuosi, kad jie visi išsiaiškins, kas kam ten skambino ir ką ten kas pasakė, bet dienos gale, ne tai yra esmė“, – sako V. Mitalas.
Anksčiau K. Bartoševičius teigė, kad apie savo sprendimą atsisakyti mandato jis skambučiu informavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Antradienį parlamentarė pripažino, kad ji skambino K. Bartoševčiui, bet trečiadienį ryte ji patikslino, kad jam skambino, nes sulaukė jo žinutės, kad jis traukiasi iš Seimo.
Antradienį savo skambutį K. Bartoševičiui R. Morkūnaitė-Mikulėnienė portalui lrytas.lt paaiškino taip: „Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“.
Skvernelis dėl nutekintos informacijos Bartoševičiaus istorijoje: galėjo padėti ryšiai policijoje
Sausio pabaigoje Seimą sukrėtęs galimos pedofilijos skandalas kelia aistras Seime. Opozicija siekia parlamentinio tyrimo dėl Kristijonui Bartoševičiui nutekėjusios informacijos ir teigia, kad šioje istorijoje yra daug neatsakytų klausimų.
Laidoje „Dėmesio centre“ apie tai kalbėjo Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Saulius Skvernelis. S. Skvernelis teigia, kad teorija, jog K. Bartoševičius, būdamas Čilėje, nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių, yra naivi.
„Tai yra tokia pati naivi teorija, kada kalbama apie buvusį Seimo narį K. Bartoševičių, kad jis tiesiog nušvito būdamas Čilėje, tarp vienos ir kitos komandiruotės, ir nusprendė, kad reikia atsisakyti mandato. Tikrai ne“, – laidoje kalbėjo S. Skvernelis.
Jis taip pat pasidalijo savo nepatvirtinta įvykių versija.
„Aš pateiksiu nepatikrintą versiją, kurią, jeigu kas nori, gali bandyti paneigti. Penktadienį pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ateina generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kaip ji sako, pateikė informaciją, kad prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus nusikaltimo, dabar jau buvusio, Seimo nario atžvilgiu, na, ir kokios yra galimybės sušaukti neelinę Seimo sesiją. Prokurorė kelis kartus patvirtino, priešingai nei tvirtina Seimo pirmininkė, kad ji nepaminėjo pavardės, bet ji paminėjo straipsnius. Tai, galimai Seimo pirmininkei yra žinomos tokios aplinkybės, kad vienas iš Seimo narių padarė sunkius nusikaltimus pagal išvardintus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Toliau, darykim prielaidą, kad Seimo pirmininkė važiuoja susitikti su Ministre pirmininke ir tą informaciją pasako.
Dabar nereikia net dedukcijos. Atsiverti Baudžiamąjį kodeksą, turbūt nei Ministrė pirmininkė, nei Seimo pirmininkė to pačios nedarė, yra patarėjai, pasižiūri Baudžiamojo kodekso straipsnius, kad tai yra už itin sunkius nusikaltimus ir belieka techninis klausimas, turint kontaktus ir ryšius su policijos sistema, tiesiog paklausti, kur toks tyrimas atliekamas ir kas yra galimas įtariamasis. Tokia yra mano versija, kuri nėra niekuo pagrįsta“, – savo įvykių versiją kėlė S. Skvernelis.
A. Širinskienė teigia, kad parlamentiniu tyrimu norima gauti atsakymus į kylančius klausimus.
„Norime gauti atsakymus į klausimą, o kas gi galėjo nutekinti informaciją Kristijonui Bartoševičiui. Pagal tai, kaip dabar klostosi situacija, išties subjektų ratas, kurie galėjo nutekinti, nėra jau toks platus. Nes tai turėjo būti žmogus, kuris žinojo apie tai, kas įvyks pirmadienio rytą ir galėjo pasakyti K. Bartoševičiui penktadienio dieną Lietuvos laiku, kad jis galėtų sugalvoti veikimo mechanizmą, nes jam taip pat reikėjo priimti sprendimus, kurie, matyt, turėjo būti pakankamai gerai apmąstyti.
Iš to, kaip mėtosi Seimo pirmininkė, išties klausimų jai kyla daugiausiai. Šiandien jau pradėjo atsirasti prieštaravimai tarp jos ir generalinės prokurorės. Seimo pirmininkė teigia, kad jai nebuvo pasakytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kai, tuo tarpu, generalinė prokurorė teigia, kad straipsnis buvo įvardytas.
Kitas dalykas, mes matėme tam tikrą melavimą dėl paties susitikimo penktadienį fakto. Nes iš pradžių, kai kilo didžiulis skandalas, mes keturias dienas nežinojome, kad Seimo pirmininkė buvo susitikusi ir dar penktadienį informuota apie kažkieno atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Mes apie tą susitikimą sužinojome tik ketvirtadienį, tai, praktiškai, praėjus šešioms dienoms po susitikimo. Susitikimas neįtrauktas į darbotvarkes. Tai išties tų klausimų, ar nebuvo bandoma nuslėpti to susitikimo fakto, ir ar nebuvo bandoma nuslėpti susitikimo turinio, ir galimai asmens, kuris galėjo perduoti informaciją Kristijonui, yra daug“, – sako A. Širinskienė.
Parlamentarė teigia, kad V. Čmilytė-Nielsen galėtų būti viena iš įtariamųjų, kurie galėjo perduoti informaciją K. Bartoševičiui.
„Išties faktai rodo, kad viena iš galimų įtariamųjų gali būti ir ji, nes ji disponavo pakankama informacija, ji turėjo visas galimybes paskambinti pati Kristijonui Bartoševičiui. Dabar girdime, kad ji tą dieną buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte, kurio vėlgi yra neaiškus susitikimo motyvas ir tai, kas ten buvo aptarta. Tai tokių klausimų, bent man, išties kyla. Ir kolegoms, kurie, beje, formulavo šiuos klausimus, kyla taip pat“, – sako A. Širinskienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sausio 23-iąją, pirmadienį, prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl konservatorių frakcijai priklausiusio Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo atliekant tyrimą dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino žiniasklaidai atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusį penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pareiškė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
