• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę skrydžio Londonos–Singapūras metu įvyko tikras košmaras – mažiausiai vienas keleivis žuvo ir dar kelios dešimtys patyrė sužeidimus, kai pakliuvo į stiprią turbulenciją. Dauguma keleivių susitrenkė galvas, kai lėktuvas ėmė šokinėti skrydžio metu. Orlaivį teko leisti avariniu būdu.

Praėjusią savaitę skrydžio Londonos–Singapūras metu įvyko tikras košmaras – mažiausiai vienas keleivis žuvo ir dar kelios dešimtys patyrė sužeidimus, kai pakliuvo į stiprią turbulenciją. Dauguma keleivių susitrenkė galvas, kai lėktuvas ėmė šokinėti skrydžio metu. Orlaivį teko leisti avariniu būdu.

REKLAMA

Apie tai, kas vyksta turbulencijos metu bei ar ateityje turbulencijos ir pavojai ore gali paralyžiuoti lėktuvų skrydžius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Avia Soliutions Group“ aviacinės saugos vadovė Ugnė Maciejauskaitė ir komercinių oro linijų pilotas Vytautas Gedrimas.

Ar galėtumėte papasakoti, ką jums yra tekę išgyventi? Su kokiais įvykiais turbulencijos metu esate susidūręs? 

V. Gedrimas: Turbulencija yra, tikriausiai, kasdienybė. <...> Mano pagrindinės, turbūt, buvo dvi turbulencijos. Viena buvo mechaninė – Norvegijos vakarinėje dalyje. Kai didelės oro sraujymės ten atkeliauja, tai keliauja per kalnus, fjordus ir sukelia daug mechaninio oro judėjimo, tai tuo metu buvo itin didelė turbulencija. Jau be diržo tikrai nebūtų buvę galima nusėdėti vietoje. Aš žinau, ko tikėtis, kad lėktuvas tikrai atlaiko didesnius perkrovimus, tačiau keleiviams tikrai buvo nelabai malonu. Aišku, kiekvienas savaip reaguoja: kas juokiasi, kas verkia, kas jau ieško maišelio ir panašiai. <...> Konvekcinės turbulencijos metu, kurią sukelia temperatūrų skirtumai, buvo taip – tarsi važiuotum per duobėtą kelią, bet tokį duobėtą, kad net neįskaitai mūsų žemėlapių.

REKLAMA
REKLAMA

Ar galima numatyti turbulencijos zonas, kokio stiprumo jos gali būti ir kokios įmanomos pasėkmės?  

V. Gedrimas: Prieš pat skrydį mes gauname ypatingų reiškinių žemėlapį. Ten nurodytos zonos ir aukščiai, kur maždaug galima tikėtis turbulencijos. <...> Nesinori tų keleivių laikyti prisegtais diržais pusantros ar dvi valandas. Dėl to mes atkreipiam dėmesį ir į radarų duomenis, tada įgulos vadas priima sprendimą, kada galima atsisegti diržus. <...> Aišku, yra vadinamosios giedro oro turbulencijos, kurios neturi vandens, dėl to radaras negali pamatyti. 

REKLAMA

Ką apie turbulencijas turi žinoti keleiviai? Kas yra svarbiausia? 

V. Gedrimas: Keleiviai turi žinoti, kad reikia prisisegti saugos diržą. Tai yra pagrindinė jo saugos sistema. Prisisegęs, jis nekeičia savo sėdėjimo pozicijos. Dažniausiai visi sužalojimai ir yra patiriami, nes keleivis pakilo iš savo sėdynės, kai numetė į kitą vietą, galvą susitrenkė. Kadangi lėktuvas taip suprojektuotas, kad sėdėdamas savo vietoje, keleivis yra pačioje saugiausioje padėtyje. Dėl to ir yra rekomendacijos, kad nors saugos diržų lentelė išjungta, rekomenduojama juos palikti, nes nežinia, kada turbulencija gali prasidėti. 

REKLAMA
REKLAMA

Ar yra lėktuve yra vietos, kur sėdėti yra saugiausia ir žmogus ten jaučiasi ramiau, nes ten turbulencija jaučiasi mažiau?

U. Maciejauskaitė: Galima sakyti, kad yra, kur yra lėktuvo centras – ties sparnais. Ten, jei jaučiama šiokia tokia turbulencija, tai jausmas bus mažesnis, bet vėlgi, jei tu patenkti į lėktuvo turbulenciją ir sėdi viduryje, bet neprisisegęs diržo, tai tavęs jau niekas neišgelbės. 

Kaip manote, ar po 2050 m., jei išties klimato kaita bus dar stipresnė, tai skrydžiams sudarys problemų? Gal kai kuriuos skrydžius teks atšaukti, atidėti? Ar tai paralyžiuos lėktuvų skrydžius kai kuriose vietose?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Gedrimas: Na, kad galėtų paralyžiuoti, aš nemanau. Patys lėktuvai yra sukurti labai atsparūs, tai, kad juos paralyžiuotų, reikėtų labai kardinalių pokyčių. Aš manau, kad tiesiog padidės turbulencijų kiekis, turėsim atlikti tam tikras papildomas procedūras, tačiau toliau taip pat keliausim, skraidysim ir nekils labai didelės problemos. 

Visą pokalbį galite rasti aukščiau esančiame vaizdo įraše. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų