Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Rūta Žiliukaitė ir Socialinių mokslų centro bei Vilniaus universiteto mokslininkas prof. Boguslavas Gruževskis.
Ką reiškia sąvoka „pilietinė galia“, ką ji apima?
R. Žiliukaitė: Pilietinė galia apima keletą dėmenų. Pirmiausia tai yra aktyvumas – kokiose pilietinėse veiklose gyventojai dalyvauja, į kokias veiklas įsitraukia. Taip pat ji apima potencialą, nes kartais žmogus nedalyvauja, bet paklaustas nurodo, ar susidūręs su tam tikra problema imtųsi veiklos.
Tai irgi yra viena iš svarbių dimensijų – suprasti ne tik realaus aktyvumo lygį, bet ir kiek mūsų visuomenėje yra to potencialo. Taip pat pilietinė galia apima įtaką. Čia irgi yra svarbus aspektas – kad žmonės jaustų, jog pilietinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos bei paprasti žmonės taip pat turi įtakos, kai yra priimami svarbūs šaliai ar atskiroms grupėms įstatymai.
Dar vienas aspektas yra rizikos: ar žmonės mano, kad jie iš esmės yra laisvi veikti ir nesusidurs su tam tikromis nepageidaujamomis pasekmėmis, pavyzdžiui, neprarast darbo, nebus įtarinėjami, kad veikia tik dėl savanaudiškų paskatų, nebus apšmeižti ar nesulauks grasinimų su jais susidoroti. Iš esmės, kuo mažesnis yra šis rizikos matymas, tuo sveikesnę pilietinę visuomenę turime.
Aktyvūs piliečiai: Valstybės turtas ir iššūkiai Lietuvoje
Aktyvus pilietis yra didžiausias valstybės turtas – kiek mes jo šiandien Lietuvoje turime? Ar didėja aktyvių piliečių kiekis, ar kaip tik žmonės, matydami kas vyksta, galbūt atsitraukia nuo aktyvios veiklos, išsigąsta, užsidaro, manydami, kad geriau nieko nedaryti, nes tada mažesni šansai nukentėti?
R. Žiliukaitė: Jeigu žiūrime, kaip keičiasi situacija, tai šie metai tikrai buvo neblogi – aktyvumas šiek tiek paaugo. Mes paprastai turime 3 pagrindines pilietines veiklas, kurios vyrauja ir sutelkia daugiausia žmonių: aukojimas labdarai, dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose ir dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje – šis trejetas visada išsirikiuoja pačiame viršuje.
Žinoma, daugiausia žmonių nurodė, kad apskritai įsitraukia į diskusijas apie politiką su draugais, giminaičiais, bendradarbiais. Įprasta, kad dauguma mūsų žmonių diskutuoja su aplinkiniais ir aptaria viešuosius reikalus bei politikos klausimus, tačiau kas buvo ypatinga šiais metais ir į ką verta atkreipti dėmesį, tai žmonių įsitraukimas į protesto politiką.
Matėme didesnį procentą žmonių, lyginant su praėjusiais metais, kurie pasirašė peticijas, taip pat yra 6 proc. didesnis skaičius žmonių, nurodžiusių, kad dalyvavo demonstracijoje ar palaikymo akcijoje.
Realiai mes matome, kad aktyvumas šiais metais buvo aukštesnis. Bendras Pilietinės galios indeksas, kadangi jis konstruojamas iš skirtingų dėmenų, šiek tiek ūgtelėjo – tai lėmė pasikeitęs aktyvumas ir potencialas.
Kai kalbame apie tai, kad iškilus rimtai politinei ar ekonominei problemai, šiek tiek daugiau žmonių, lyginant su praėjusiais metais, sako, kad ne tik imtųsi organizuoti veiklą problemai spręsti, bet ir sutiktų prisidėti prie tokios veiklos. Tai yra gera tendencija, kad bendruomenėje randame daugiau aktyvumo, padidėjo ir jaunų žmonių dalyvavimas.
Taip pat labai teigiama tendencija yra nevyriausybinių organizacijų įtakos vertinimas priimant sprendimus. Matome augimą, o tai reiškia, kad žmonės daugiau žino apie nevyriausybines organizacijas, jomis pasitiki ir mano, kad pilietinių organizacijų veikimas kažką keičia ir turi įtakos sprendimų priėmimui.
Taip pat manoma, kad ir paprasti žmonės nėra visiškai bebalsiai, tikima, kad jie irgi turi kažkiek įtakos. Žinoma, ne tiek, kiek politikai, nes pagrindiniais įtakos turėtojais išlieka Vyriausybė, Prezidentas, Seimo nariai, merai bei savivaldybių tarybos, tačiau pozityvus pokytis pilietinių organizacijų ir eilinių žmonių matyme yra vertas dėmesio. Net jei žmogus savo galiomis nelabai pasitiki, atsiranda daugiau tikėjimo visuomenės galia.
Bendruomeniškumo stiprinimas ir pilietinė galia Lietuvoje
Kaip Jūs jaučiate, ar Lietuvoje stiprėja bendruomeniškumas ir pilietinė galia, ar visgi matote tam tikrų grėsmių?
B. Gruževskis: Aš manau, kad pirmiausia tikrai reikia padėkoti Rūtai ir jos kolegoms – jie daug aukojasi, nes ne visada turėjo finansinių galimybių, bet jau daug metų reguliariai atlieka šį tyrimą. Sociologinė informacija turi didžiausią vertę tada, kai galime palyginti pokyčius, nes momentiniai svyravimai ne visada yra pagrįsti, bet ilgalaikėje perspektyvoje Rūtos įvardintos tendencijos turi labai svarbų vaidmenį.
Iš kitos pusės, manau, kad mes turime rimtas teigiamas tendencijas. Viena vertus, tai yra sąmoningumas – gerai, kad yra pats tyrimas ir žmonės gali jausti, jog jie nėra vieni. Jūsų laidos rodo visuomeninį rezonansą, kuris šiose akcijose yra svarbiausias. Svarbu, kad akcija būtų pastebėta, aprašyta, kad ateitų atitinkami žmonės ir informacija.
Net jei tai maža akcija, pavyzdžiui, 100 žmonių, tai yra labai svarbus brandžios visuomenės požymis – kad žmonės civilizuotu būdu, registruodami savo veiksmą ir akciją, išeina, nepažeidžia taisyklių, bet gina savo interesą ir pasipriešina vienos ar kitos valdžios sprendimams. Tai yra labai sveika ir malonu, kad žmonės vis labiau moka naudotis tais įrankiais.
Iš kitos pusės, šiemet tyrimas buvo specifinis. Rūta galėtų tai paaiškinti plačiau, bet aš buvau pakviestas kaip svečias, nes šiemet daugiau dėmesio buvo skirta žmogaus galios vertinimui darbo vietoje. Tai nėra visiškai nauja, šie elementai buvo naudojami ir anksčiau, bet šiemet tai buvo plačiai aprašyta. Tai parodė labai gerą mokslininkų nuostatą.
Jeigu paklaustumėte manęs, aš manau, kad žmogaus santykis su valstybe labiausiai formuojasi būtent darbo vietoje. Kas yra žmogaus santykis su valstybe? Tai yra žmogaus pasitenkinimo lygis, kuris pirmiausia formuojasi darbo vietoje per pajamas ir pripažinimą.
Jeigu žmogus saugiai jaučiasi darbo vietoje ir yra ja patenkintas, iš to auga ir jo pasitenkinimas savo vieta visuomenėje, atitinkamai – aktyvumas ir pilietinė galia. Darbo vietoje puoselėjama pilietinė galia vėliau duoda savo vaisių ir bendrai pilietinei galiai.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
