Duomenis apie renovuotinus namus ir juose gyvenančių žmonių sutikimus imtis modernizavimo Aplinkos ministerijai pateikė 56 savivaldybės. Iš viso pasiryžimą atnaujinti daugiabučius išreiškė 1459 daugiabučių gyventojai. Planuojama, kad pirmuoju etapu prasidės 840 daugiabučių pasirengimo renovacijai darbai.
Pirmiausia bus modernizuoti tie daugiabučiai, kurie suvartoja daugiausia energijos. Visų atrinktų daugiabučių šiluminės energijos sąnaudos viršija 150 kWh/kv.m per metus. Pasirašydamos sutartis savivaldybės įsipareigojo organizuoti konkursus ir pirkti investicijų projektus, o su tuo susijusias išlaidas padengs Aplinkos ministerija.
ELTA primena, kad Kauno miesto savivaldybė ministerijai pateikė sąrašą daugiau nei 100 daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems būtina renovacija. Pagal ministerijos nustatytą kvotą, Kaunui teko 35 renovuotini namai. Tai - vienas geriausių rodiklių iš visų šalies savivaldybių. Vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus renovuojama po 16 namų.
"Džiaugiuosi, kad vis daugiau kauniečių supranta, jog senų daugiabučių namų atnaujinimas yra efektyviausias būdas ženkliai sumažinti sąskaitas už šildymą. Į pirmąjį renovacijos etapą pateko 35 Kaune esantys daugiabučiai namai. Tai yra aktyvaus savivaldybės darbo su gyventojais rezultatas", - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Daugiabučio namo atnaujinimui turėjo pritarti daugiau kaip pusė visų jame esančių būstų savininkų. Patiems gyventojams imti banko paskolų nereikės, išlaidos už renovaciją bus susigrąžinamos per mokesčius už šildymą.
Savivaldybė parinks renovavimą administruosiančią įstaigą, kuri turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą. Pradėjus renovaciją šiemet, bus galima gauti 40 proc. dydžio valstybės paramą: 15 proc. iš "Jessica" programos, 25 proc. - iš specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Daugiabučių bendrijos savo iniciatyva taip pat gali dalyvauti šioje programoje ir gauti 40 proc. valstybės paramos.
Po renovacijos gyventojai tol, kol bus išmokėta paskola (apie 6-8 metus), turės mokėti 10 proc. mažesnius nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius vienus ar dvejus metus, mokesčius už šildymą. Vėliau galės mokėti tik už faktiškai sunaudotą šilumą.
