REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas.

REKLAMA

Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą. Mokslo metai baigiasi birželio mėnesį, o naujieji prasideda – rugsėjį.

Vakuumą užpildo privačios viešosios įstaigos, siūlančios mokamas paslaugas. Pavyzdžiui, viena viešoji įstaiga siūlo už 29 eurus asmeniui padėti pasiruošti, kaip reikės dirbti su atnaujinimais. Už tokią pagalbą pasiruošti mokyti vaikus mokėti gali arba patys mokytojai, arba mokyklos iš pedagogų kvalifikacijos kėlimui skiriamų lėšų. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad vienam chemikui mokymai per keturis kartus kainuoja apie 100 eurų.

Antra, sukūrus programas nepasirūpinta, kad būtų išleisti visi nauji vadovėliai, todėl daug pedagogų arba dirbs su senais vadovėliais, kopijuos medžiagą iš skirtingų šaltinių arba patys ją ruoš. Tokiu būdu pusė ugdymo programų atnaujinimo naudos pranyksta, mat bus dirbama iš esmės panašiai kaip iki šiol.

REKLAMA
REKLAMA

„Panašu, kad laukia pakankamai chaotiški metai (eiliniai chaotiški švietime). Visai nėra nuoseklumo. Turėtų būti sukuriama programa, tada ji testuojama, išbandoma, analizuojama, jeigu reikia, koreguojama, tada sukuriama metodinė medžiaga, parašomi ir išleidžiami nauji vadovėliai, sutvarkomi išorinio vertinimo pagal naujas programas pokyčiai, jie testuojami, analizuojami, koreguojami, paruošiama metodinė medžiaga ir įvertintų darbų pavyzdžiai ir tik tada visa tai diegiama respublikos mastu. O dabar vežimas pastatomas prieš arklį ir dar planuojama varyti maratoną“, – sako Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.

REKLAMA

Mokinių laukia daug naujovių

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasėse. Likusiose klasėse atnaujintos programos bus diegiamos nuo 2024 m. rugsėjo.

Iš viso buvo atnaujintos 47 ugdymo programos, bet nuo pernai rugsėjo būto pradėtos įgyvendinti priešmokyklinio ugdymo, lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bei lenkų gimtosios kalbos ir literatūros programos, taigi liko įgyvendinti 44 programas.

„Tarp svarbiausių atnaujintų programų pokyčių – į kompetencijas orientuoto ugdymo plėtojimas, galimybė mokytojams savo nuožiūra rinktis 30 proc. savo mokomo dalyko turinio, tarpdalykinio ugdymo stiprinimas. Mokinio tikslu turėtų tapti ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros Komunikacijos ir kontaktų skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

REKLAMA
REKLAMA

Klasėse, kurios dirbs pagal atnaujintas programas, bus siūloma naujų dalykų. Pavyzdžiui, 11 klasių mokiniai galės rinktis mokytis astronomijos, inžinerinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, geografinių informacinių technologijų. Vienuoliktokai taip pat turės tarpinius valstybinių brandos egzaminų atsiskaitymus, kurie bus sudedamoji dvyliktos klasės valstybinio brandos egzamino dalis.

Patys pedagogai pasakoja atnaujintų programų turinį vertinantys gana neblogai. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja L. Bručkienė teigė, kad jos dalyko programos pasikeitė į gerąją pusę.

„Lietuvių kalbos ir literatūros programos, manau pasikeitė į gerąją pusę (jeigu nevykęs išorinis vertinimas visko nesugadins). Žinoma, tai įvyko tik po viešojo skandalo, kai buvo pakeista visa programą kūrusi komanda. Visų pirma gerokai sumažėjo privalomų literatūros kūrinių, o tai reiškia, kad galima su vaikais nors šiek tiek eiti į gylį. Be to, atsirado gerokai daugiau pasirinkimų ir laisvės, dėl kurios kovota ne vieną dešimtmetį. Bus galima rinktis kūrinius atsižvelgiant į klasės kontekstą. Atsirado šiuolaikinių, amžiaus tarpsniams tinkančių kūrinių. Be abejo, yra milžiniškas vadovėlių ir literatūros iššūkis, tuo labiau, kad finansavimo viskam neužteks“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravusi kolegų, kurie mokinius moko anglų kalbos ir istorijos, pedagogė nurodė, kad anglų kalbos programose 11-12 klasėms pakeitimai minimalūs, iš esmės keičiasi tik formuluotės, bet atsiranda naujo tipo rašto darbų bei užduočių per patikrinimą 11 ir 12 klasėse. Kas įdomu, kad šio amžiaus mokiniams savaitinių anglų kalbos pamokų skaičius nuo 4 sumažės iki 3, bet pabaigę 12 klasę turės mokėti kalbą ne B2 lygiu, kaip iki šiol, o aukštesniu – B2+ lygiu. „Tokie pokyčiai neatrodo logiški“, – konstatuoja L. Bručkienė.

Pasak pašnekovės, istorijos programa 11 klasei suskirstyta į 4 ciklus, kiekvienas iš jų apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų apimant pasaulio ir Lietuvos istoriją. L. Bručkienė išvardijo šiuos ciklus: 1. Istorikas, istorija ir istorinė kultūra. 2. Valstybingumas: suverenitetas, idėjos, formos. 3. Kultūra ir mokslas. 4. Žmogus ir aplinka.

REKLAMA

„Šios ketvirtos temos Lietuvos istorikai dar nėra nagrinėję, nėra monografijų, literatūra tik anglų kalba. Lektorė, vedusi mokymus, žadėjo kai kuriuos straipsnius mokytojams pateikti išverstus. Bet ar tai sisteminis požiūris? Ar įmanoma taip mokytojui dirbti ir ruošti vaikus? Galų gale, ar įmanoma ir vaikams tokiais tempais mokantis patirti ne stresą ir pervargimą, o sėkmę ir džiaugimąsi rezultatais? Kažkodėl labai abejoju“, – sakė pedagogė.

Kaip pasakoja Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas, su atnaujintomis programomis orientuojamasi į mokinių kompetencijas. O jų išskiriamos septynios: pažinimo, skaitmeninė, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinį, komunikavimo, taip pat socialinė, emocinės ir sveikos gyvensenos. „Aišku, mokytojai jau dirbo panašiai, kažkokios naujovės nėra, bet kita orientacija, daugiau į kompetencijas, į taikymą orientuotą, į pilietiškumą, atsiranda privaloma savanorystė vienuoliktoje klasėje“, – sako E. Grigaliūnas.

REKLAMA

Kad tokia orientacija į kompetencijas – nieko naujo, pasakoja ir Nacionalinės švietimo agentūros parengtame vaizdo įraše: „Lieka tos pačios kompetencijos, tik jos aktualizuojamos kiek kitaip ir vadinamos kiek kitaip“, – vaizdo įraše sako Nacionalinės švietimo agentūros specialistė Ingrida Mareckaitė-Kušleikė.

Nėra vadovėlių. Bus vėliau

Viena pagrindinių problemų, kurią įvardija apklausti švietimo sistemos atstovai – nors programos atnaujintos, vadovėlių nėra. „Su vadovėliais yra tragedija. Jeigu pasidomėsite, kiek išeina vadovėlių, tai pamatysite, kad dalies vadovėlių nebus, mokytojai palikti dirbti be vadovėlių“, – portalui tv3.lt teigė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius E. Grigaliūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Portalas klausimus apie naujas ugdymo programas uždavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, bet pastaroji informavo, kad į visus klausimus atsakys Nacionalinė švietimo agentūra. 

Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad šiems metams vadovėlių įsigijimui mokykloms planuojama skirti papildomai virš 8,4 mln. eurų. Bet, pasak E. Grigaliūno, pinigai nepadės, nes nauji vadovėliai nėra parašyti ir išleisti.

„Tarkime, devintokai turi 14 dalykų ir pradedant dirbti pagal naujas programas reiktų 14 naujų vadovėlių. Visiems nupirkti būtų misija neįmanoma, mokyklos niekada tiek pinigų neturėjo ir neturės. Bet pinigų klausimas sprendžiamas greičiausiai, galima ieškoti papildomų lėšų ir nupirkti, tik nėra, ką pirkti. Leidėjai išleidžia 3-4 pavadinimų vadovėlius iš tų 14. Tokia situacija su vadovėliais“, – pažymi gimnazijos direktorius.

REKLAMA

E. Grigaliūnas sako, kad tai lems, jog mokytojai ims medžiagą iš kelių skirtingų senų vadovėlių, ieškos kitos informacijos, ją padaugins, vadinasi, mokiniai būtinai privalės dalyvauti pamokose, kitaip, neturės medžiagos ir negalės pasimokyti savarankiškai iš turimo vadovėlio.

„Visą laiką esame maitinami (pažadais): „Bus, viskas bus, tuoj pasirašysime, tuoj parengsime“. Ir eina laikas, o tas „tuoj“ neįvyksta“, – apgailestavo direktorius.

Vadovėlių trūkumo problemą akcentavo ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas, kuris situaciją vadino nenormalia. Pasak jo, susitikimuose su pedagogais ir profesinėmis sąjungomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja, kad mokytojai pagal naujas programas galės dirbti iš senų vadovėlių, o visi vadovėliai turėtų atsinaujinti per trejus metus.

REKLAMA

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pavaduotoja L. Bručkienė labiau pabrėžė lėšų vadovėliams trūkumą, nors ir žadama šiam tikslui numatyti papildomas lėšas.  

„Yra žadama, kad lėšų dar bus, bet niekas nežino nei kiek, nei kada ir ar tikrai. Šiuo metu ugdymo įstaigos planuoja, kiek turi resursų, ką už juos gali nupirkti, tariasi, kam reikia būtinai, o kas galėtų pakentėti. Apgailėtina, kai mokytojai prašo nupirkti nors po vieną komplektą jiems patiems, kad būtų į ką pažiūrėti ruošiantis pamokoms. Beje, vadovėliai pabrangę, todėl net jeigu būtų tos pačios lėšos, jų tiek pat jau nenupirksime. Negana to, sumažintas finansavimas skaitmeninėms priemonėms, vadinasi, net „Eduka“ ar kitos platformos bus prieinamos gerokai mažiau“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nacionalinės švietimo agentūros atstovė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė naujų vadovėlių trūkumo nesureikšmino. Pasak agentūros, kai leidyklos parengs naujus vadovėlius pagal atnaujintas programas, jie visi bus suregistruoti švietimo portale ir mokyklos galės juos įsigyti. Anot atstovės, kadangi viskas vyksta rinkos principais, tai leidyklos stengsis vadovėlius išleisti kuo skubiau, o kol jų nėra, mokytojai gali naudoti turimus vadovėlius, skaitmenines mokymo priemones, kitus informacijos šaltinius arba gali mokyti tik pagal programa ir nesiremti jokiu vadovėliu: „Vadovėlis yra nors ir svarbi, tačiau tik viena iš mokymo priemonių bendrųjų programų tikslams siekti“, – teigia J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

REKLAMA

Siūlo privačius mokymus pedagogams

Sukūrus naujas ugdymo programas, civilizuotoje valstybėje tarsi reiktų surengti mokymus pedagogams, kad žinių ir kompetencijų perteikimas mokiniams būtų panašus, kad būtų siekiama vienodai suprantamų tikslų. Būtų galima tikėtis, kad mokymus ir seminarus pedagogams nemokamai turėtų organizuoti valstybės institucijų pasamdyti lektoriai, galbūt patys programų rengėjai, nes jie akivaizdžiai turi vaizdinį, ką mokytojai turėtų pasiekti ugdydami mokinius. Tačiau paaiškėjo, kad padėtis kiek kitokia.

Kaip pasakoja Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius E. Grigaliūnas, Nacionalinės švietimo agentūros mokymai ir seminarai yra nemokami, tačiau agentūra neturi pajėgumų apmokyti ir supažindinti su naujovėmis visų pedagogų.

REKLAMA

Todėl šią nišą užima privačios viešosios įstaigos arba leidyklų pasamdyti lektoriai, kurie nepraleidžia progos už pinigus pasiūlyti savo paslaugų. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gana plačiai dalijamasi siūlymais kuo skubiau nusipirkti bilietus į konferenciją ir už 29 eurus susipažinti su atnaujintomis ugdymo programomis. E. Milešinas, kuris pats yra informacinių technologijų mokytojas, minėjo regėjęs pasiūlymą chemijos mokytojams dalyvauti keturių seminarų cikle ir susipažinti su naujomis programomis už 100 eurų asmeniui.

„Vyksta mokymai, bet jie vyksta privatininkų iniciatyva. Ką mums minėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras, iš esmės naujus mokymus vykdo būtent vadovėlių leidėjai, kurie mokymų metu pristatinėja vadovėlius, ima už tuos mokymus pinigus, o Nacionalinė švietimo agentūra, kuri atsakinga, dabar dar tik pradeda mokymų ciklą. Tai kaip tuos visus mokytojus apmokys, man šiaip protas nelabai neša. Nes laiko neliko, pora mėnesių ir mokytojai išeina atostogauti. Jeigu ministerijai atrodo, kad mokytojai savo atostogų metu turi dirbti ir mokytis, tai nelabai suprantami dalykai“, – stebėjosi E. Milešinas.

REKLAMA
REKLAMA

L. Bručkienė savo ruožtu pabrėžė, kad kai kurių privačiai organizuojamų mokymų kokybė yra labai kvestionuotina. Panašią problemą paminėjo ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius.

„Iš tiesų tenka nemažai nusivilti, kai, vietoj naujai sukurtos sistemos, lektorė pasiūlo formuluotėje pakeisti veiksmažodžio laiką arba nuosaką ir tariasi išsprendusi problemą. Tai rodo polinkį imituoti pokyčius nesigilinant į esmę ir tik dėl pliusiuko atlikti kokį papildomą veiksmą“, – sako L. Bručkienė.

Be to, mokytojai net nežino, kaip pamatuoti vaikų pažangą ugdant kompetencijas: žinias įvertinti įmanoma, o kaip įvertinti, ar einama teisinga linkme ugdant kūrybiškumo arba pilietiškumo kompetencijas? „Neturime jokio instrumento – jis, pasirodo, dar tik bus kuriamas“, – pastebi pašnekovė.

Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad atnaujintose programose nėra tokių radikalių permainų, kad reiktų ypatingai permokyti pedagogus. Agentūra taip pat vardija, kad kiekvienai atnaujintai programai dar parengtos praktinės diegimo rekomendacijos, 2022 m. buvo surengtas viešųjų konsultacijų ciklas savivaldybių ugdymo turinio atnaujinimo komandoms, 2022-2023 m. organizuota virš 80 susitikimų su užsienio ekspertais, kurie dalijosi gerąja praktika, 2023 m. sausį startavo nuotoliniai mokymai apie 5100 pedagogų iš visų 60 savivaldybių, 2023 m. kovą-balandį mokytojams dalykininkams surengtos 6 hibridinės konferencijos, balandį prasidėjo tikslinės konsultacijos lituanistams ir matematikams, nuo gegužės mokytojai ras interaktyviai pateiktą informaciją švietimo portale emokykla.lt, o nuo rugsėjo pedagogai galės dalyvauti nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose.

REKLAMA

„Bėdos yra su pasirengimu. Mokymai turėjo būti prieš metus prasukti, kad visi mokytojai praeitų. Dabartiniu metu pajėgumų nėra. Tarkime, mes mokykloje siunčiame (į mokymus) vieną matematikos mokytoją, tas matematikas parneša informaciją. Programos yra paskelbtos, metodinėje grupėse mokytojai nagrinėjasi, žiūri, kokie yra skirtumai. Tą, ką gali mokykla padaryti, ji padaro. Bet mokytojui neužtenka tik seminaro, jam reikia vaizdinių priemonių, kurių šiuo metu tikrai trūksta“, – sako E. Grigaliūnas. 

„Tikrai per vėlai ir tikrai nėra, kad mes 100 procentų esame pasiruošę. Daug klausimų, atsiranda visai naujų dalykų. Tarkime, tarpinis mokinių vertinimas 11 klasėje, kuris yra naujas ir kuris yra valstybinio egzamino dalis, jam irgi faktiškai reikia ruoštis. Programos paruoštos, teminius planus mėgina derinti, bet derina tik dabar. O dabar mokslo metai eina į pabaigą, vasarą mokytojai atostogauja, tai ką padarysime iki mokslo metų pabaigos, tą ir turėsime“, – reziumavo pašnekovas. 

Mat. mokytoja, 62 m.
Mat. mokytoja, 62 m.
Nepykit tėveliai, bet jūsų vaikus mokysiu iš tų vadovėlių, kuriuos turi mokykla. Iš įvairių šaltinių medžiagos nerankiosiu, nesisteinsiu, prie kopijavimo aparato ištisas valandas nestovėsiu. Neturiu tiek laisvo laiko, o ir sveikata bei jėgos nebe tos. Medžiagą, kurios nėra, vaikams užduosiu susirasti ir išmokti savrankiškai, vėliau parengiant pristatymus klasiokams. Taip ugdysiu savarankiškumo kūrybiškumo, tarpdalykinio integravimo, bendradarbiavimo kompetencijas (cha cha cha). gaila, kad ministerijos klerkams "nedašunta", kad mokytojo darbas yra ne taškytis į visas puses, o suprantamai dėstyti vadovėlio medžiagą, kurią vėliau vaikas savarankiškai įtvirtina, dirbdamas su tuo pačiu vadovėliu. P.s, išsekus "pašaukimui", rudeniop galvoju apie išankstinę pensiją. Užsikaskit su savo kompetencijomis, įrankiais, komforto zonomis ir kitokia populiaria valdininkų terminologija.
Beje, medžiagos rankiojimas iš įvairių šaltinių, jos kopijavimas ir platinimas pažeidžia autorių teises už ką mokytojams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Susitiksime zonoje, kolegos!
Kodėl " klykti" privalo tik pedagogai, o kur mokinių tėvai, kurie sugeba burnoti tik prieš mokytojus, gal atėjo laikas " prabusti" ir tėveliams, mokyklų bendruomenėms, tėvų forumui dėl savo vaikų mokymo kokybės?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų