Atvykstamuoju turizmu mūsų šalyje ėmęsi rūpintis norvegai ragina Lietuvos verslininkus nenuleisti rankų net krizei įsilinguojant. „Nustokite galvoti apie tai, ko neturite. Susimąstykite apie tai, kuo esate turtingi“, - akcentuoja Lietuvos populiarinimą užsienyje pradėjęs duetas.
Prieš keturiolika metų norvegas Arne Kristian Lovik Stellander, nūdien pramokęs lietuvių kalbos ir patogumo dėlei prisistatantis Kristijonu, atvyko į Šilalės rajoną su humanitarinės pagalbos projektu. Jis pamilo Lietuvos gamtą, kultūrą bei maistą. Čia sutiko ir savo gyvenimo moterį.
Entuziastingu požiūriu į mūsų šalį vyras užkrėtė ir savo seną bičiulį Gaute Th. Omdahl. Įžvelgę čia turizmo plėtros perspektyvą, jiedu neseniai įkūrė įmonę, kuri atlieka neoficialios Lietuvos ambasadorės Norvegijoje funkcijas ir dabar mezga ryšius su mūsų krašto poilsio, pramogų bei kitų turistinių paslaugų teikėjais.
Po kelių viešnagės Lietuvoje dienų vyrai tryško optimizmu. Pavykę susitikimai ir pokalbiai, pasakojo jie, įkvepia darbui. Drauge su jais atvykusio norvegų turistų būrelio įspūdžiai taip pat buvo kuo puikiausi - žmonės gyrė stilingą jaukų Palangos viešbutį ir stebėjosi, kodėl jis stovi tuščias.
G. Th. Omdahl, į Lietuvą atvykęs pirmąkart, pagaliau įsitikino, kad paplūdimiai ir miškai, kuriuos nuotraukose jam rodė bičiulis, yra tikri ir plyti palyginti netoli jo gimtosios Norvegijos.
„Atvykęs čia, domėjausi jūsų šalies geografija, istorija, kultūra. Labai greitai pamačiau, kad turite daug ką pasiūlyti, ypač Skandinavijos rinkai ir ypač - Norvegijai“, - įsitikinęs A. K. L. Stellander.
- Ką norvegai žino apie Lietuvą?
- Kai lankiau mokyklą, mes nieko apie ją nesimokėme. Žinojome, kad yra Sovietų Sąjunga, Leningradas, Kaliningradas, Volga, Obė ir tiek. Kai sovietai subyrėjo, pagaliau išgirdome apie Lietuvą - Norvegija antroji po Islandijos pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Asmeniškai aš jau tuomet sužinojau daug, nes mano draugas bendravo su Lietuvos politikais. Tačiau didesnės pažangos abipusių ryšių procesas neįgavo.
Ką norvegai žino apie Lietuvą šiandien? Liūdna, bet faktas: jie žino, kad čia galima gauti pigios darbo jėgos, daug merginų. Dar žino, jog lietuviai mėgsta valčių motorus ir automagnetolas. Tiksliau, - mėgsta pasiimti juos veltui.
Bet tai turi pasikeisti. Todėl aš raginu tėvynainius pamatyti pačią Lietuvą ir jos kultūrą iš arti.
Norvegai pradeda pažinti jūsų šalį, tad ir lietuviai turi pabusti. Žinau, kad situacija jūsų šalyje nėra pati geriausia, bet tokiomis aplinkybėmis pavojingiausia būtų slėpti galvą smėlyje. Ne vienas verslininkas svarsto uždaryti savo parduotuvę ar viešbutį, bet jeigu visi taip pasielgtų, - būtų blogai. Juolab kad situacija nėra tokia prasta, kokia atrodo.
Sakykime, Klaipėdoje netrūksta puikių viešbučių, apsipirkimo galimybių. Po to, kai pirmą kartą apsilankiau Palangoje, buvau sužavėtas, tad grįžęs į Norvegiją pasakojau draugams, kad čia - tarsi Maljorkoje: puikus paplūdimys, daugybė kavinių.
Dar vienas Lietuvos pranašumas - sveikatos apsaugos sistema daug greitesnė ir efektyvesnė nei Norvegijoje. Jeigu tėvynėje susižeisčiau kelį, turėčiau arba laukti operacijos trejus metus, arba mokėti krūvą pinigų. Už regos korekciją lazeriu Norvegijoje tektų pakloti sumą, kurios Lietuvoje pakaktų naujam automobiliui „Volkswagen Sharan“ įsigyti. Didelis atotrūkis atveria dideles galimybes. Žmonės turi tikėti savimi, tikėti savo šalimi.
- Ką manote apie mūsų valdžią?
- -Na, parlamente jūs turite daug gerų muzikantų, - šypsosi. - Stebėjau, kaip vystosi politinė situacija Lietuvoje. Tenka pripažinti, kad ji - sudėtinga. Iš pažiūros puikūs žmonės, tapę politikais, staiga nustoja būti tokie geri. Tai siaubinga. Vis dėlto manau, kad atsiras politikų, kurie, matydami visa tai, nuspręs imtis pokyčių.
Norvegijoje turime vyriausybę, kuri bijo imtis permainų. Bet mums ir nereikia jų tokių didelių, kokių galbūt reikėtų jums. Tačiau ir istorinės aplinkybės buvo skirtingos. Po Antrojo pasaulinio karo Norvegija gavo JAV paramą pagal Maršalo planą. Jūs, subyrėjus Sovietų Sąjungai, negavote nieko.
- Kokią veiklą šiuo metu plėtojate?
- Dabar Lietuvoje nemažai puikių bendrovių, kurios galėtų daug pasiūlyti norvegams, bet tiesiog nepasiekia šios potencialios rinkos. Mes esame tarpininkai: bendradarbiaujame su Lietuvos įmonėmis, kad taptume jų atstovais Norvegijoje bei Danijoje, pristatytume jų paslaugas. Rengiame vadinamuosius turistinius paketus pavieniams keliautojams ir grupėms. Pavyzdžiui, kompanija „Toyota“ 200-300 darbuotojų savaitgalio poilsiui gali išleisti kelių milijonų sumą. Kodėl būtinai Norvegijos kalnuose, o ne Palangoje?
Iškėlę šiuos klausimus, Norvegijoje įkūrėme Lietuvos turizmo informacijos centrą.
Žinoma, prieš kelionę kiekvienas iš mūsų mieliausiai atsiverčia „Google“ ir ieško to, kas jam rūpi. Tačiau naršydamas šioje sistemoje Norvegijoje ir Lietuvoje, gausi skirtingus rezultatus. Todėl kur kas efektyviau išsiversti tekstą iš anglų ar lietuvių kalbos į norvegų ir skelbti jį Norvegijos svetainėse. Šitaip pristatome viešbučius, SPA kompleksus, ekstremalias pramogas. Populiarinti tas puikias galimybes, kurias galite pasiūlyti svečiams, niekada nėra per vėlu. Aišku, ir aš pats esu patekęs į situacijas, kai atrodė lengviau užsimerkti, nei galvoti apie rytojų... Tačiau tokiomis aplinkybėmis svarbu galvoti apie tai, ką turite, nei apie tai, ko neturite.
- Gal tai - nacionalinio mentaliteto bruožas?
Taip, panašu. Bet jis įveikiamas - žmonės turi dirbti išvien, kad pritrauktų klientus arba surastų tarpininkų naujoms rinkoms pasiekti.
- Kokį įspūdį jums paliko Lietuvos turizmo informacijos centrai?
Esu lankęsis Kauno, Vilniaus, Palangos ir kitų miestų centruose. Jie teikia puikias paslaugas, dirba operatyviai. Pavyzdžiui, kartą būdami Palangoje su žmona, svarstėme nuvažiuoti į „Lino“ baseiną. Informacijos centro darbuotoja dėl visa ko nusprendė pasitikrinti ir pasiskambino į „Liną“. Pasirodo, kaip tik tą dieną ten vyko profilaktika ar remontas.
- Jūsų nuomone, Lietuva - turizmo šalis?
- Neabejotinai. Tačiau ir gamybos perspektyvos nemenkos. Žinote, norvegai sako, kad Lenkijos darbininkai dirba greičiau už lietuvius, bet ir per skubėjimą gautas rezultatas - prastesnės kokybės. Be to, nemaža dalis norvegų, kurie šiaip jau gali sau leisti važiuoti atostogų 3-5 kartus per metus, ilsėdamiesi mėgsta ne tik išlaidauti, bet ir užmezga verslo kontaktus. Nuvažiavo, pavyzdžiui, į Aliaską pamedžioti - o kitąkart grįš su verslo planu. Tad turizmo plėtra neabejotinai išjudintų ir investicijas.
- Kokių skirtumų pastebėjote lietuvių ir norvegų verslo tradicijose?
- Mes mažiau formalūs. Aš galiu sau leisti į oficialų susitikimą, pavyzdžiui, su meru, vasarą eiti vilkėdamas marškinėliais ir šortais. Mes mėgstame pasijuokti iš savęs, vystyti verslą, tarsi tai būtų žaidimas. Norvegijoje tai yra labiau paplitę, negu Lietuvoje.
„Puiki iniciatyva“
Gintaras SIČIŪNAS, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas, viešbučio „Vila Diemedis“ savininkas:
Apie šį norvegų projektą kol kas nieko negirdėjau, o gaila - būtų labai įdomu pabendrauti. Manau, šis norvegų žingsnis - labai sveikas ir pagirtinas, tad norėčiau prie jo prisidėti. Sulaukti tokio susidomėjimo iš užsienio atstovų, kurie būtų norėję populiarinti mūsų kurortą savo šalyse, dar neteko.
O kaip krizė apskritai atsilieps Palangos populiarumui užsienyje, kol kas pasakyti sudėtinga, nes praėjo vos keli sunkmečio mėnesiai. Žiema yra žiema, o vasaros sezonas parodys realią situaciją.
„Efektyviausia rinkodara“
Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė:
Savo darbo praktikoje su tokiu entuziastingu užsieniečių požiūriu į Lietuvą nesu susidūrusi. Kita vertus, tokiu propagavimu užsiima visi užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje ir ją mėgstantys, kaip ir emigravę, bet sentimentų gimtinei nepraradę lietuviai. Informacijos sklaida iš lūpų į lūpas yra efektyviausia rinkodara, kuriant teigiamą šalies įvaizdį. Kuo pirmiau patikite - įspūdžiais pasidalijusiu tėvynainiu ar informaciniu lankstinuku? Gyvas žodis visuomet įtaigesnis. Manau, tokia norvegų veikla lietuviai turėtų džiaugtis, o į pozityvius patarimus išties verta įsiklausyti.
Valerija Lebedeva
