Ji atkreipia dėmesį, kad išsaugoti Lietuvos partizaninio karo liudijimus trukdo teisinės spragos, nepakankamas institucijų bendradarbiavimas ir nenuoseklus finansavimas.
Komisija siūlo Vyriausybei inicijuoti tikslinę ir ilgalaikę Lietuvos laisvės kovotojų bei kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, paieškos programą ir suplanuoti jai tvarų, nuolatinį valstybės biudžeto finansavimą.
„Už kiekvienos neištirtos kapavietės ar neapsaugotos kovų vietos slypi žmonių istorijos, kurių galime nebespėti atkurti. Valstybės atsakomybė už partizaninio karo atmintį prasideda nuo labai konkrečių veiksmų: išsaugoti radimvietę, nustatyti žuvusiojo tapatybę, pasirūpinti, kad jo istoriją liudijantys daiktai pasiektų muziejų ir būtų įamžinti. Tam reikia aiškios institucijų atsakomybės ir tęstinio finansavimo“, – teigė Valstybinės paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
Spragos tvarkose radus senus palaikus
Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendime nurodoma, kad Lietuvos partizaninio karo paveldo moksliniai taikomieji tyrimai, žuvusių kovotojų palaikų paieška išlieka nenuoseklūs ir nesistemingi.
Pagrindinės užduotys ir finansavimas šioje srityje sutelkti vienoje įstaigoje – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).
Tuo metu kitos mokslo įstaigos įtrauktos nepakankamai, o savivaldybėms nėra deleguotos specialiosios funkcijos ir neskiriamas finansavimas rūpintis ne kapinėse esančiomis pavienėmis Lietuvos partizaninio karo aukų kapavietėmis.
Komisija atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai įpareigoja valstybę užtikrinti nuoseklius Lietuvos partizaninio karo tyrimus, nustatyti žuvusiųjų kapavietes ir įamžinti atminimą, tačiau dabartinė LGGRTC praktika, kai dėmesys sutelkiamas į siaurą partizaninio karo vadovybės grupę (50–100 asmenų), sukuria disbalansą ir užkerta kelią ilgalaikių tyrimų planavimui.
„Dėl ribotų finansinių ir laiko išteklių būtina derinti tiek išskirtinę simbolinę reikšmę turinčių vadų, tiek masines eilinių kovotojų kapaviečių paieškas“, – nurodė ji.
Be to, komisija teigia atskleidusi sisteminę teisinio reglamentavimo spragą teisėsaugos algoritmuose.
Anot jos, policijai gavus pranešimą apie rastus žmogaus kaulus, iš radimvietės iškeliama tik matoma skeleto dalis, nesiekiant atidengti viso skeleto ar ištirti aplinką, ar šalia nėra kitų kapaviečių.
Jei teismo medicinos ekspertai nustato, kad rasti palaikai yra senesni nei 50 metų, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nesant nusikalstamos veikos požymių.
Nenustatytos tapatybės istoriniai palaikai ar jų fragmentai ilgą laiką lieka saugomi Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje arba perduodami savivaldybėms, kad būtų palaidoti bendrąja neatpažintų asmenų laidojimo tvarka, taip prarandant galimybę juos identifikuoti ir įamžinti kaip Lietuvos partizaninio karo aukas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos duomenimis, 2020–2024 metais ištirta 240 asmenų palaikų, iš kurių 150 buvo skeletuoti.
Anot Valstybinės paveldo komisijos, kai nėra aiškaus ir integruoto tarpinstitucinio keitimosi duomenimis mechanizmo, išlieka didelė rizika, kad informacija apie reikšmingą dalį šių radimviečių nepasiekė atsakingų paveldo institucijų, jos liko laiku neidentifikuotos bei neišaiškintos.
„Paveldo komisija siūlo nustatyti privalomą procedūrą: pirminio tyrimo metu nustačius, kad aptikti skeletuoti palaikai yra senesni nei 50 metų, policija ir ikiteisminio tyrimo institucijos turėtų nedelsdamos informuoti Kultūros paveldo departamentą bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad būtų atliktas ekspertinis vertinimas“, – sakė V. Ščiglienė.
Sprendime pažymima, kad palaikų atpažinimą lėtina riboti DNR tyrimų pajėgumai, kai visas krūvis tenka Valstybinei teismo medicinos tarnybai, todėl siūloma įvertinti teisines galimybes į tyrimus įtraukti kitas tinkamą įrangą bei kompetencijas turinčias laboratorijas, užtikrinant jautrių genetinių duomenų apsaugą.
Ragina įtraukti miškininkus
Paveldo komisijos atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad savivaldybės neturi informacijos apie visas viešai žinomas miškų masyvuose ar privačiuose sklypuose esančias partizaninio karo vietas, išskyrus tuos objektus, kurie jau įrašyti į Kultūros vertybių registrą arba pažymėti atminties ženklais.
Dėl šios priežasties kyla rizika, kad kertant miškus gali būti pažeistos arba visiškai sunaikinamos svarbios vietos: bunkeriai, slėptuvės, stovyklos, archyvo slaptavietės ir pan.
Be to, plynojo miško kirtimo atvejais negrįžtamai pakinta miškovaizdis, reljefas, pirminis vietos paviršius bei miško keliai ir takai, vedantys į šiuos memorialinius objektus.
„Valstybės lygmeniu trūksta prevencinių pradinės fizinės apsaugos priemonių ir efektyvaus miškininkų bei kultūros paveldo specialistų bendradarbiavimo“, – rašoma sprendime.
Paveldo komisijos sprendime siūloma sistemingai rinkti informaciją apie dar neregistruotas partizaninio karo vietas, įtraukiant miškininkus, girininkijų darbuotojus ir savivaldybių paveldosaugininkus.
„Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonose, esančiose miško žemėje, rekomenduojama riboti pagrindinius plynuosius kirtimus, pirmenybę teikiant istorinei aplinkai palankesniems sprendimams“, – sakė V. Ščiglienė.
Ragina paskubėti apklausti įvykių liudytojus
Komisija taip pat siūlo papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą numatant istorinio ginklo kategoriją.
Mat dabar visi rasti ginklai, nepaisant to, kad jie ilgą laiką gulėjo grunte, vandenyje ar kitose vietose ir yra netinkami naudoti, priskiriami pavojingų kategorijai.
Pasak komisijos, kyla grėsmė sunaikinti unikalius partizaninio karo liudijimus.
Įstatymo pakeitimas, paveldosaugininkų teigimu, supaprastintų tokių radinių perdavimą atminties institucijoms, apsaugotų unikalius Lietuvos partizaninio karo artefaktus nuo sunaikinimo ir leistų muziejams susigrąžinti bei visuomenei visapusiškai pristatyti.
Be to, siūloma į kelis kitus įstatymus įvesti istorinio radinio teisinį statusą ir aiškiau reglamentuoti rastų partizaninio karo dokumentų, ekipuotės, asmeninių bei kitų daiktų perdavimo muziejams, archyvams tvarką.
Paveldo komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbią informaciją apie partizaninio karo vietas saugo vietos gyventojai, kraštotyrininkai ir muziejai, o jų sukaupti pasakojimai gali padėti nustatyti kovų ar laidojimo vietas, papildyti archyvinius šaltinius.
Todėl komisija ragina savivaldybes finansiškai remti sakytinės istorijos rinkimą bei vietos iniciatyvas, nes neužfiksuoti liudijimai ilgainiui gali būti negrįžtamai prarasti.
Kartu siūloma stiprinti partizaninio karo istorijos pažinimą mokyklose: rengti metodines priemones pedagogams ir edukacinius maršrutus į autentiškas kovų vietas, sukurti virtualius turus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo Vyriausybei inicijuoti tikslinę ir ilgalaikę Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, paieškos programą ir suplanuoti jai tvarų bei nuolatinį valstybės biudžeto finansavimą.
Taip pat siūloma numatyti mechanizmą, pagal kurį savivaldybėms iš valstybės biudžeto būtų kompensuojamos tikslinių palaikų paieškų organizavimo, ekshumavimo, transportavimo ir perlaidojimo išlaidos.
Anot komisijos, savivaldoje dirbantiems paveldosaugos specialistams būtina organizuoti specializuotus mokymus, vietos paveldosaugos specialistams, kad jie galėtų atpažinti partizaninio karo paveldą, planuoti jo priežiūrą ir bendradarbiauti su tyrėjais bei bendruomenėmis.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
