Širdies ligų yra daug ir įvairių.
Dažnai sergama išemine širdies liga, arterine hipertenzija, ateroskleroze, širdies ritmo, laidumo sutrikimais. Vis dažniau ir pagyvenusius, ir jaunus žmones dėl pablogėjusios širdies raumens kraujotakos ištinka miokardo infarktas. Pasak gydytojų, didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujotakos ligomis turi tie žmonės, kurių giminėje yra sergančiųjų šiomis ligomis. Išeminės širdies ligos dažniau diagnozuojamos vyrams. Vyrai vidutiniškai širdies ligomis suserga nuo 45 metų amžiaus, moterys – nuo 55 metų. Kuo senesnis žmogus, tuo dažniau pasitaiko susirgimų ateroskleroze.
Širdies ligomis serga ir vaikai, dažniausiai tai būna įgimti negalavimai – širdies ydos.
Statistika šokiruojanti
Pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai – pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir t.t. Nustatyta, kad sportuojantys žmonės mažiausiai du kartus rečiau serga širdies ligomis už tuos, kurie vengia fizinio krūvio. Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.
Statistika šokiruojanti – tūkstančiui lietuvių tenka 304 kraujotakos sistemos ligų atvejai. Visoje Lietuvoje vien infarktų užregistruota 3 770 atvejų. Medikai pripažįsta, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų netenkame daugiausia tautiečių.
Išsivysčiusiose užsienio šalyse pradėta rūpintis, kaip sumažinti mirštamumą. Oro uostuose pastatyti viešojo naudojimo širdies defibriliatoriai, kurie elektros impulsu gali pagelbėti infarkto ištiktiems žmonėms. Toks defibriliatorius pastatytas ir Vilniaus oro uoste, tačiau juo nebuvo pasinaudota, kai širdies smūgį patyrė filosofas Leonidas Donskis.
Medikų manymu, žinomo žmogaus ar gero pažįstamo mirtis gali tapti stimulu apsilankyti pas specialistą profilaktiškai.
