Visgi norintys įsigyti tautinį kostiumą gali nustebti – tai ne tik gražus, bet ir nepigus aprėdas – kaina gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų.
Dainos ir barškantys šaltibarščių sklidini puodai. Šaltąjį rožinį lietuvišką pasididžiavimą pilsto tautiniu kostiumu pasipuošusi Ilona. Taip „Vilniaus duonos“ įmonė šventė „Tautadienį“ ir jungėsi prie iniciatyvos į darbą ateiti su tautiniu kostiumu ar jo atributu.
„Visas komplektuotas taip, kaip rengdavosi moterys Suvalkijoje. Ši karūna yra netekėjusios moters, nes nenorėjau turėti skarą. Tiesiog man buvo gražiau, norėjau būti su karūna“, – savo kostiumą demonstravo „Vilniaus duonos“ komunikacijos vadovė Jolita Ažusienė.
Smagiai sukosi ir dzūkiškas vyresniosios produktų kategorijos vadovės Aurelijos sijonas. Nors Aurelijos kostiumas nepilnas, bet jausmas – išskirtinis, nors tam tikra prasme ir įpareigojantis.
„Tu turi būti labiau pasitempęs. Pats ilgas sijonas, marškiniai. Jausmas, tarsi tave visą mobilizuoja ir pasijauti ypatingai“, – sakė Aurelija.
Tautinis kostiumas dieną darbe pavertė maža švente. Tiesa, kostiumą vilkėti kasdien norėtų ne visi.
„Gal kiekvieną dieną ne, bet retkarčiais tikrai. Labai norėčiau, kad tai taptų tradicija visos Lietuvos“, – sakė ypatingai svarbių klientų vadybininkas Andrius.
Prie idėjos prisijungė virš 100 įmonių
2023-aisiais Lietuvos etninės kultūros globos taryba archeologinį baltų kostiumą prilygino tautiniam, tinkamam vilkėti valstybiniuose renginiuose.
O „Tautadienį“, pasak idėjos koordinatorės Renatos Jakimavičienės, verta švęsti ir tautiniu kostiumu didžiuotis, nes ne visos tautos tokį turi.
Tautadienio“ iniciatyvos autorei Gitanai Baliutavičienei, pasidabinusiai taip pat baltų genties drabužiu, idėja gimė iš noro pasakyti, kad tautinis kostiumas ne tik folkloro ansamblio, o mūsų tautinės tapatybės – tai, kas mes esame – dalis.
„Norėjosi praplėsti kostiumo vilkėjimo ribas ir tą auditoriją, tuos žmones, kurie vilki. Pavyzdžiui, tokie kaip mes, iš ofiso ir biuro, kurie nėra arti folkloro, gal tik prijaučiantys tai kultūrai“, – kalbėjo G. Baliutavičienė.
Su tautiniu kostiumu į darbą atėjo ir Plungės rajono savivaldybė, Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro darbuotojai, o ir vienos Raseinių kepyklėlės pirkėjus aptarnauja tautiniu kostiumu vilkinti pardavėja. Anot iniciatyvos organizatorių, prie „Tautadienio“ prisijungė virš 100 įmonių.
„Tų simbolinių dienų mes jau turim pakankamai. Mes norėjome praktinės dienos, kad tai būtų darbo diena, kad tai būtų šilta, kad būtų galima parodyti tą kostiumą, grožį, – sakė G. Baliutavičienė.
Gali kainuoti iki pusantro tūkstančio eurų
Norinčių turėti savo tautinį kostiumą, pasak „Rūtos žaliosios“ kūrybos vadovės Ilonos Tamošaitienės, nuo karantino laikų kasmet daugėja.
„Ir karo įtaka padarė didžiulį susidomėjimą, nes žmonės vis labiau nori sugrįžti prie savo šaknų, domėtis ir kažkaip atrasti tą sąryšį, o tautinis kostiumas šiuo atveju puikiai tinka kaip sąryšis tarp ateities ir dabarties“, – aiškino I. Tamošaitienė.
Tautinis kostiumas, pasak moters, tampa ne tik diplomo gavimo, gynimosi, vestuvių ar jų sukaktuvių puošmena, juo dabinasi ir šeimos Kūčių vakarui, o dabar vienam vyrui siuva kostiumą ir sužadėtuvėms. Tiesa, tautinis kostiumas atsieina nepigiai – nuo 500 iki 1400 eurų.
„Žmones gąsdina kaina, bet iš kitos pusės tai yra ilgalaikis, iš mados neišeinantis ir, kaip aš sakau, privalomas paveldėti daiktas“, – teigė I. Tamošaitienė.
Oficiali tautinių kostiumų diena švenčiama per Mindaugines, liepos 6-ąją, tačiau ir „Tautadienis“, anot Ilonos, išties sveikintinas. Jis primena ir parodo, kokie gražūs yra mūsų lietuviški tautiniai kostiumai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
