Europos institucijos nusprendė, kad plastikinių butelių supirkimo sistemos negana. Mat daug tokių butelių perdirbti grįžta be kamštelių. O kamšteliai dažnai lieka mėtytis gamtoje ir taip ją teršia.
„Net 70 proc. visų šiukšlių jūrose ir vandenynuose yra vienkartiniai plastiko gaminiai. Tai didžiulė problema. Plastikas jūrose ne tik teršia gamtą, patenka į žuvis, jos ryja planktoną, kuris minta plastiko mikrodalelėmis, ir tai patenka ant mūsų stalo, grįžta į žmogaus organizmą, kenkia mūsų sveikatai“, – teigia Europos Komisijos atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Plastikinių butelių kamšteliai jau po 5-erių metų turės būti kitokie. Europos institucijos nusprendė, kad kamšteliai turės būti pritvirtinti prie butelio, kad į taromatą sugrįžtų kartu. Tačiau Lietuvos gėrimų gamintojai su tuo griežtai nesutinka. Anot jų, pakeisti kamštelius ir butelių kaklelius prireiks didžiulių investicijų į gamybos linijas, o tai gali pabranginti gėrimus. Tad verslininkai bent Lietuvai prašo išimčių.
„Išlaidos išaugtų Lietuvos pramonės įmonėms. Nebeveiktų mūsų užstato sistema. Geriau tuos pinigus, kurie būtų išleidžiami kamšteliams, panaudoti kitiems ekologijai svarbiems dalykams“, – teigia Pramonininkų konfederacijos atstovas Ričardas Sartatavičius.
Lietuvoje plastikiniais kamšteliais gamta neteršiama, tvirtina Lietuvos verslininkai, ir tikina, kad absoliučią daugumą butelių žmonės grąžina su kamšteliais.
„Gal net 95 proc. butelių grįžta su kamšteliais, viena priežasčių ta, kad taromatai priimdami butelį tikrina jo formą. Užsuktas kamštelis užtikrina, kad butelis nesusiglamžys ir nepakeis formos, nebus problemų grąžinant butelį. Lietuvoje nėra problemos, kad nesurenkami kamšteliai“, – pastebi užstato sistemos administratorius Gintaras Varnas.
Gėrimų gamintojai pradeda sukti galvas, kuo pakeisti įprastus užsukamus ir nuimamus butelių kamštelius. O štai yra gamintojai, kurie naujiesiems reikalavimams yra iš anksto pasiruošę – jau sukūrę butelį su kamšteliu, kuris nenukrenta.
