Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo vairavimo instruktorius, eismo ekspertas Darius Kanapinskas.
Jauni vairuotojai
Pakalbėkime šiek tiek apie jaunus vairuotojus, nes tikrai matėme labai skaudžių įvykių, šią vasarą žuvo ir 19-mečių. Kokia yra bėda su jaunais vairuotojais? Patirties stoka, tiesiog per didelė drąsa, ar jūs dar kitus dalykus matote?
D. Kanapinskas: Turbūt tas ir yra – patirtis ir bereikšmė drąsa. Dar vienas dalykas, kuris man visada kliūva ir apie kurį skambinu visais varpais, bet niekas kol kas į tai neatsižvelgia. Nemaža dalis tų eismo įvykių, tarp jų ir liūdnų, įvyko būtent su galiniais ratais varomais automobiliais.
Gink Dieve, nenoriu pasakyti, kad tai yra blogis ar panašiai. Visi automobiliai yra geri, kol jie yra gerose rankose. Kas turi daugiau patirties, manau, pritars, kad jauni vairuotojai mokosi vairuoti su priekiniais varančiaisiais ratais, egzaminą laiko su priekiniais varančiaisiais.
Štai žiūrėk – nusipirkau, tėtis, mama, senelis ar kažkas nupirko automobilį su galiniais varančiaisiais ratais. Automobilis atrodo ant keturių ratų, važiuoja lygiai taip pat ir visa kita, bet užtenka išjungti asistentus, antipraslydimą ir panašiai, ir jis pasidaro toks žvėris, kad tu jo nesuvaldysi.
Jeigu dar sėdynė padaryta taip, kad vairą siekiu dviem rankomis ir tik „barankos“ viršus matosi, vairuotojo nesimato, kai posūkį darau, turiu atlenkti nugarą nuo sėdynės ir įsivaizduoju, kad esu stiprus ir išlaikysiu save.
Tai čia vėlgi atskira kalba, kodėl lenktyninių, žiedinių automobilių visiškai kita prisegimo sistema, pačios sėdynės visiškai kitokios, kaklo įtvarai, šalmai ir taip toliau. Aišku, būtų keista, jeigu mes taip sėstumėme į automobilį, bet kartais pagalvoju, kad gal ir reikėtų tokius dalykus daryti.
Grįžtant prie to, čia netgi būtų galima paminėti visais keturiais ratais varomus automobilius, nes apie juos išvis tyla, net ir klausimynuose ir panašiai. Jis vienu atveju elgiasi kaip galiniais ratais varomas, kitu momentu gali elgtis kaip priekiniais, trečiu atveju gaunasi toks mišinukas, ir turi prie jo priprasti, žinoti, kaip jį valdyti tam tikroje situacijoje.
Tai turbūt pačius automobilius išskirčiau šitoje vietoje ir, aišku, gink Dieve, nepervertinti savo galimybių. Kai kalbu su vairuotojais, ypač jaunais, sakau: „Jūs važiuojate, vis tiek tas jaunatviškas maksimalizmas, visi buvome jauni, norėjome pagauti vėją ir netgi jį pralenkti.“
Visada parvažiavęs pats sau turi būti ir psichologu. Jeigu važiuojant kažkas man pyptelėjo, mirktelėjo, vis dėlto ar jis mirktelėjo dėl to, kad mano automobilio spalva jam nepatinka, ar dėl to, kad aš vis dėlto kažkur padariau kažkokią klaidą, kad tos klaidos vėliau nedaryčiau.
Jeigu kažkas pristabdė, kažkokį gestą parodė, gal tą gestą šiaip parodė, kad aš jam nepatinku, bet gal tas gestas buvo dėl to, kad vis dėlto kažką netinkamai dariau. Mes, visi vairuotojai, turime mokėti analizuoti vairavimą, kaip ir kiekvieną savo darbą.
Kad jį maksimaliai gerai galėtume padaryti, mes visada analizuojame, ką ir kurioje vietoje padarėme ne taip. Gelbėtojų darbe, turbūt, kiekviena situacija yra analizuojama. Taip ir aš, vairuotojas, turėčiau analizuoti, ką turėčiau padaryti kitaip, kad neįvyktų eismo įvykis, nepakenkčiau kitam ar panašiai.
Dar kartą – nepervertinti savo jėgų, nes už galingo automobilio vairo sėdėti tikrai visi norėtume ir tikrai yra smagu, bet galingam automobiliui suvaldyti reikia labai daug patirties. Jeigu dar sugalvoju, ypač posūkiuose ar panašiai, išjungti tuos asistentus... Tie asistentai yra tam, kad, kiek yra galimybės, ištaisytų vairuotojo klaidas.
Jeigu jau greitis nesutampa, tai tie asistentai irgi nieko nebepadės. Turiu omenyje kad ir ta pati ABS, antipraslydimo sistema, vairo korekcijos ir panašiai. Dabar automobilis – važiuojantis kompiuteris, ir tikrai daug kuo jis man gali padėti, bet jeigu aš kartu nedirbsiu simbiozėje su tuo automobiliu, tai nieko vertas metalo laužas ir tiek.
Kodėl tiek daug žuvusiųjų vasarą?
Vasarą būna labai daug eismo įvykių ir žuvusiųjų. Atrodytų, kad jų daugiau galėtų būti žiemą, kai slidi kelio danga, sunkios sąlygos. Ar galime daryti prielaidą, kad būtent šiltuoju metų laiku žmonės nesirenka saugaus greičio?
D. Kanapinskas: Galimai ir tas dalykas yra. Žiemos periodu yra atskiras vairavimas, stilius ir panašiai. Bet ypač pavasarį, kai pradeda šviesti saulutė, pasirodo pirmieji saulės spinduliai ir sušyla oras, toks jausmas, kad ir vairuotojai, kaip šaltakraujai gyvūnėliai, kai kurie labai stipriai atšyla.
Automatiškai pasipila eismo įvykiai, bet ten dar ir su dangomis gali būti tam tikrų klausimų ir panašiai. Dabar vasarą atrodo, kad kelio danga, nors šiemet lietaus negailima, tikrai pakankamai švari, nuplauta. Tie eismo įvykiai, kurie dabar įvykdavo, dažniausiai būdavo, berods, esant sausai kelio dangai.
Vėlgi tą vandens pleišto planiravimą gali atmesti. Belieka greitis, reakcija ir tam tikrose situacijose turbūt nebežinojimas, ką daryti paprasčiausiai. Taip pat tas saugus atstumas, kada, sakykime, grįžti į savo eismo juostą.
Nemažai tų eismo įvykių ir automagistralėse, ir krašto keliuose įvyko. Vairuotojai turėtų įvertinti ir tą dalyką. Tai yra elementari fizika. Kai pats kalbu su vairuotojais, visada stengiuosi paklausti: o kaip jūs manote, mieste važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu, kiek per vieną sekundę nuvažiuoja automobilis?
Yra ta „V = S / t“ formulė paprasčiausiai. Tas vienas akies mirktelėjimas prie pastovaus greičio man kainuoja 14 metrų praktiškai. Prie 90 kilometrų per valandą greičio tas akies mirktelėjimas jau kainuoja 25 metrus.
Jeigu dabar darau lenkimo manevrą, būtent įvažiuodamas į priešpriešinį eismą, ir matau, kad lyg ir atkarpa yra pakankama tam manevrui įgyvendinti, nors apie lenkimą irgi atskira tema, apie kurią būtų galima diskutuoti, bet jeigu iš priekio irgi atvažiuoja greitį viršijantis automobilis, o aš, sakykime, viršiju greitį, vadinasi, tą atstumą, tuos 500 metrų, įveiksime dvigubai greičiau.
Tas laikas paprasčiausiai ištirpsta dvigubai greičiau. Tai vėlgi tų elementarių dalykų, kritinio mąstymo kuo daugiau turėtų būti pas vairuotojus, kad to nebūtų. Aišku, man tenka dažnai dirbti su jaunais vairuotojais. Pirmieji dveji metai, tas klevo lapas, šiek tiek apriboja, yra dar kažkokie apribojimai ir panašiai.
Su motociklų vairuotojais lygiai tas pats. Pirmieji metai būna saugiausi, antrais metais jau: „Aš jau išmokau, moku, galiu daryti bet ką.“ Pasirodo, kad tos klaidos kainuoja labai brangiai. Gerai, jeigu tik sužeidimais, bet, deja, kaip ši vasara rodo, tai yra kažkas kraupaus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
