Pasikeitęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: nuo kalbėjimo užduočių iki naujų rašinio formų

„Lietuvių kalbos egzaminas šiemet vyko pagal atnaujintas programas ir pats egzaminas pasikeitęs. Mes pirmą kartą turėjome abiturientų laidą, kuri laikė dviejų dalių egzaminą. Kalbėjimo užduotis yra visiškai nauja“, – pasakoja S. Vaitiekūnienė. 

Moksleiviai pirmąją egzamino dalį, kurią sudaro kalbėjimas, laikė dar vienuoliktoje klasėje. Ši užduotis sudarė 30% viso egzamino galutinio rezultato. 

Pasak S. Vaitiekūnienės, egzamino kalbėjimo dalis moksleiviams kelia nemažai streso: „Pats egzaminas vyksta stresą keliančia forma dėl to, kad kalba yra įrašinėjama, o mokinys gauna nežinomą jam tekstą. Tekstas gali būti nebent netyčia skaitytas, bet programoje jis nenagrinėjamas. Moksleivis turi 20 minučių pasiruošti ir pristatyti tekstą, vėliau 10 minučių kalbasi su egzaminuotoju. Mokiniai pristato tekstą, išsako savo požiūrį į tai, kas jame kalbama, paskui yra klausinėjami, palaiko pokalbį, diskutuoja su egzaminuojančiu vertintoju. Tikrinamas ne tik teksto suvokimas, bet ir gebėjimas argumentuotai kalbėti, pristatyti savo nuomonę“, – apie kalbėjimo dalį pasakoja komisijos pirmininkė. 

Antroji dalis, kaip įprasta, vyksta dvyliktoje klasėje – rašomas rašinys, tačiau pasikeitė ir jo forma. „Pasikeitęs rašinio žanras. Jis dabar yra arba duoto teksto interpretacija arba probleminis rašinys, probleminio klausimo svarstymas“, – pasakoja S. Vaitiekūnienė.

Komisijos pirmininkė pažymi, jog kalbėjimo dalis yra įrašoma, o tai labai palengvina apeliacijų procesą, kadangi moksleiviui pateikus apeliaciją, jo kalbėjimo dalis gali būti perklausoma ir vertinama iš naujo. Tai yra svarbu objektyvumo išlaikymui. 

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikė net 24 tūkst. abiturientų, kurių darbų kokybė, pasak S. Vaitiekūnienės, varijuoja.  „Tai yra privalomas egzaminas. Natūralu, kad yra stiprių ir įdomių darbų, kartais stebiesi skaitydamas ir galvoji, ar prieš 10 metų toks tekstas būtų parašytas. Ir atvirkščiai – yra ir labai silpnų darbų. Juolab, kad dabar į valstybinį egzaminą patenka ir tie, kurie anksčiau laikydavo mokyklinį egzaminą. Aišku, kad per egzaminą irgi pasimato labai skirtingas pasirengimas. Egzaminas atspindi ne tik mokykloje mokomos kalbos lygį, bet ir kontekstą mūsų visuomenėje“, – teigia ji. 

Vertinimo komisijos pirmininkė primena, kad nuogąstavimai dėl prastėjančios kalbos nėra naujiena: „Mes sakome, kad situacija blogėja, bet ir kai aš mokiausi taip pat buvo sakoma. Dabar mokinius supa anglakalbė aplinka, elektroninė erdvė, įvairios programos, kuriomis mokiniai naudojasi ir kurios nėra sukurtos gimtąja kalba. Galų gale šiemet egzaminą laikė ir ukrainiečiai, atvykę į mūsų šalį. Be abejo, bendrame kontekste yra visko. Yra ir prastėjančios kalbos, bet yra ir labai stiprių, įdomių darbų“, – nuramina S. Vaitiekūnienė. 

Pašnekovė primena, jog lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas buvo vienintelis, kuriam šiemet nebuvo pridėta papildomų 10 taškų, o išlaikymo lygis, žiūrint pagal taškų vidurkį, vis tiek liko labai panašus.  

Beje, daug diskusijų kasmet kelia ir paties rašinio temos. Šiemet populiariausia iš temų buvo „Ar lengva būti savimi?“. S. Vaitiekūnienė pasakoja, jog iš 17 tūkst. abiturientų, laikiusių egzaminą A lygiu, daugiau nei 14 tūkst. pasirinko būtent šią temą. Jos nuomone, tai lėmė temos universalumas ir faktas, kad buvo siūloma remtis autoriumi, kurį abiturientai nagrinėjo mokykloje. 

Paklausta apie dažniausiai pasitaikančias klaidas rašiniuose S. Vaitiekūnienė išskiria skyrybos, logikos ir stiliaus klaidas. Beje, šios klaidos dažnai pasitaiko ne tik moksleivių darbuose, bet ir viešojoje erdvėje. Ji turi ir būdą, kaip stengiasi moksleivius išmokyti, jas pastebėti. „Turiu mokinių, kurie net ir baigę mokyklą daro tai, ką darydavome mokykloje. Jie registruoja visas keistas antraštes, „nesąmonėles“ ir man siunčia. Net ir šį savaitgalį gavau antraštę apie vilkėtą rizikingą įvaizdį. Juk vilkime rūbą, o ne įvaizdį“, – juokiasi S. Vaitiekūnienė.