Rugpjūčio 24–27 dienomis Vilniuje vyksta pasaulinio lygio renginys – 59-oji tarptautinė Europos gyvulininkystės asociacijos (EAAP) konferencija, kiekvienais metais vis kitoje EAAP šalyje narėje suburianti geriausius pasaulio gyvulininkystės sektoriaus specialistus, mokslininkus, pramonės atstovus pasidalinti patirtimi, mokslo žiniomis, laimėjimais, perspektyvomis.
Kaip akcentavo žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje, džiugu, kad Lietuva, 1996 m. įsijungusi į Europos gyvulininkystės asociaciją, šiais metais, pirmoji iš Baltijos ir Rytų Europos šalių, tapo šio sektoriaus svarbiausio metų renginio šeimininke. Tai išskirtinė proga Lietuvos gyvulininkystės specialistams ir mokslininkams užmegzti glaudesnius ryšius, pristatyti Lietuvą ir jos gyvulininkystės mokslą, galimybė pritraukti mokslininkų, specialistų ir politikų dėmesį. „Ūkininkai ir kaimo gyventojai domisi mokslo laimėjimais, tad ypač svarbu padaryti viską, kad gyvulininkystės mokslo pažanga dar labiau priartėtų prie ūkininkaujančio žmogaus, kad moksliniai tyrimai, eksperimentiniai darbai, pažangios technologijos pasiektų ūkininkus“,– teigė ministrė.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo ir asociacijos prezidentas Jim Flanagan bei generalinis sekretorius Andrea Rosati. Pastarasis atkreipė dėmesį, kad Lietuva išties gerai pasiruošusi priimti aukščiausio lygio gyvulininkystės mokslininkus – konferencijų salės, infrastruktūra puikiai atitinka dalyvių lūkesčius, o sudaryta socialinė programa leidžia kuo plačiau susipažinti su Lietuvos kraštu, geriausiomis gyvulininkystės sektoriaus moksliniais centrais: Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų ūkiu, įmone „Pieno tyrimai“, Lietuvos veterinarijos Gyvulininkystės institutu, Valstybine kiaulių veislininkystės stotimi, Vilniaus žirgynu.
Nei vienas Lietuvoje vykęs pasaulinio masto renginys nėra pritraukęs tokios gausos dalyvių – į konferenciją atvyko apie tūkstantis mokslininkų iš 58 pasaulio šalių, skaitomi 580 pranešimai, iš kurių 20 – lietuvių specialistų. „Konferencijos pagrindinės temos turi daugiau mokslinių technologinių aspektų, kiek mažiau jos orientuotos į produktyvumo, efektyvumo, produktų rinkos tyrimo sritis‘,– pastebėjo ministrė.
Palankus aplinkai ūkininkavimas – vienas iš 2007-2013 m. laikotarpio tikslų
Europos gyvulininkystės asociacijos prezidentas Jim Flanagan išskyrė pagrindinę šios konferencijos temą – „Veiksmingas ir palankus aplinkai ūkininkavimas“. Prezidento nuomone, ypatingą dėmesį reikia skirti kokybiškam sveikam maistui, klimato kaitai, tausojančiam ūkininkavimui, gyvūnų gerovei. Kaip pastebėjo ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, pagrindinė konferencijos tema glaudžiai siejasi su Lietuvos kaimo plėtros vizija iki 2013 m., kurios keliamais uždaviniais siekiama pagerinti žemės ūkio ir jo šakų konkurencingumą, remiant struktūrinius pokyčius ir inovaciją, pagerinti aplinkos ir kraštovaizdžio būklę, plėtojant aplinkai palankius ūkininkavimo metodus, skatinti ekonominės veiklos įvairumą ir to išdavoje pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, o maisto vartotojui pateikti saugų kokybišką maistą galimai palankesnėmis kainomis. Tad 2007-2013 m. laikotarpyje ypatingai akcentuojamas veiksmingas, aplinkai palankus ūkininkavimas, daug dėmesio skiriama Nitratų direktyvos įgyvendinimui, maisto saugai. Ministrė atkreipė dėmesį, kad apie aplinkai palankų ūkininkavimą buvo aktyviai diskutuojama žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos lygmeniu. Skirstant lėšas pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos kryptis buvo numatytos minimalios finansinės dalys kiekvienai konkrečiai krypčiai. 2 krypčiai – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ buvo numatyta ne mažiau kaip 25 proc. visų programos įgyvendinimui skirtų lėšų, tuo tarpu kitoms kryptims kiek mažiau: 1 krypčiai „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ ir 3 krypčiai „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – ne mažiau 10 proc., 4 krypčiai „LEADER metodo įgyvendinimas“ – ne mažiau 5 proc. Pusę lėšų šalys pagal kryptis galėjo paskirstyti savarankiškai. Pastebėta, kad aplinkosauginės temos daugelyje šalių buvo dominuojančios – joms buvo skirta daugiausia finansavimo.
Pagal 2004-2006 m. BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gyvulininkystei buvo atiduotas prioritetas – 600 paramos gavėjų skirti 83,364 mln. eurų. Kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje tolimesniam gyvulininkystės sektoriaus modernizavimui finansuoti numatoma skirti dar daugiau lėšų – virš 200 mln. eurų.
Produktyvumas ar maisto sauga?
Lietuva yra senas žemės ūkio tradicijas turintis kraštas, todėl moksliniai laimėjimai šioje srityje, vystant pažangias ir nekenksmingas aplinkai technologijas, yra labai svarbūs. Tačiau, pastebėjo ministrė, efektyvumas, produktyvumas per technologijų pritaikymą, o iš kitos pusės – tausojanti plėtra, saugi aplinka bei saugus maistas ne visada sutampa, pvz. siekiant didesnio produktyvumo daugiau tręšiama. Tad siekiant užtikrinti ekologišką grandinę nuo lauko iki stalo svarbu, kad ūkininkai pagalvotų, kaip galėtų užtikrinti produktyvumą šeriant 100 proc. tik ekologiškais pašarais ir priedais.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar asociacija nejaučia pasaulinės maisto krizės, jos prezidentas Jim Flanagan atsakė, kad padidėjusios maisto kainos jaučiamos daugelyje pasaulio valstybių, o vargingesnėse šalyse, turinčiose daugiau gyventojų, akivaizdus ir maisto stygius, tačiau, pasak jo, mokslininkai išranda naujas technologijas maisto pramonėje, kurios didina produktyvumą, mažina kaštus ir maisto produktus leidžia parduoti žemesnėmis kainomis. Ministrė prof. Kazimiera Prunskienė nuomone, nors genetiškai modifikuoti produktai pasaulyje, ypač JAV, vis labiau skverbiasi į rinką, reikia labai atsargiai juos vertinti. „Kol nėra atlikti išsamūs tyrimai, įvertintas genetiškai modifikuotų produktų ilgalaikio vartojimo poveikis sveikatai, o taip pat ir aplinkai, reikėtų būti atsargiems ir budriems. Kam atiduoti prioritetą – saugiam maistui, ar produktyvumui, konkurencingumui? “,– klausė ministrė.
Veislininkystės metodai nuolat vystosi ir tobulėja, todėl siekiant skatinti inovacijas ir pažangą numatyta paramos galimybė inovatyviems veislininkystės metodams ir būdams. Čia ypač svarbus mokslininkų vaidmuo. Lietuvoje daugiausia gyvulininkystės moksliniuose tyrimuose dirba Lietuvos veterinarijos akademijos, Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslininkai. Pagrindinės mokslininkų veiklos kryptys yra inovacijos gyvūnų genetikoje, gyvulių reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių tyrimai, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimai. Lietuvos gyvulininkystės institute sukurtos ir tobulinamos gyvulių veislės, nuo išnykimo išsaugotos ir tiriamos senosios veislės, taikoma galvijų embrionų transplantacija, parengti šalies žemės ūkio gyvūnų mitybos ir efektyvaus pašarų naudojimo moksliniai pagrindai, kuriamos ir diegiamos gyvūnų laikymo technologijos, užtikrinančios jų gerovę ir tausojančią aplinką.
Ministrė prof. Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad šioje pasaulinio lygio konferencijoje gvildenamos temos atneš daug naujovių, kurios pasitarnaus pažangai nuo mokslinių tyrimų iki galutinio produkto gamybos. Svarbiausia, ministrės nuomone, atminti, kad tik iš geros žaliavos galima pagaminti kokybišką produktą, o produktyvi efektyvi gyvulininkystė – efektyvaus ir konkurencingo maisto sektoriaus sukūrimo sąlyga.
Žemės ūkio ministerijos informacija
