Kaip skelbta, Seimo ŽTK pirmininkas L. Šedvydis Eltai teigė šios savaitės pabaigoje registruosiantis įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės. Pasak jo, Seimui siūlomas projektas bus liberalesnis nei anksčiau svarstyta civilinės sąjungos įteisinimo galimybė.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jo vadovaujama partija nepritars į Seimą atkeliaujančiam įstatymo projektui.
„Kai buvo pasirašoma koalicinė sutartis, buvo aiškiai pasakyta, kad „Nemuno aušra“ nepritars liberalesniam partnerystės įstatymo projektui, kuriame partnerystė prilyginama prie santuokos elemento, nes tai iš esmės yra prieštaravimas Konstitucijos straipsnio daliai“, – Eltai ketvirtadienį komentavo R. Žemaitaitis.
„Mes gerbiame socialdemokratų poziciją, premjerė irgi girdėjau, kad yra už tos pačios lyties asmenų santuoką ir įteisinimą. Nematau, kad čia būtų kažkoks konfliktas. Tiesiog yra ideologiniai skirtumai ir viskas – ties tuo, manau, ir pasibaigs šis klausimas“, – pridūrė jis.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. Anot R. Žemaitaičio, „aušriečių“ pozicijai įtakos KT sprendimas neturi.
„Seimas turi priimti kažkokį įstatymą, bet ne tokį, kokį nurodo KT (...). Man tas KT sprendimas jokios įtakos neturi. Šiaip sau, kaip eilinis kažkoks popierius apie nieką“, – dėstė jis.
A. Norkienė: frakcija laikysis koalicinės sutarties priede numatytos pozicijos
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija taip pat neketina remti į Seimą atkeliausiančio įstatymo dėl partnerystės.
„Tą nesutarimą mes numatėme netgi koalicinės sutarties priede. Mes, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Seime, pasirašydami koalicinę sutartį priede būtent ir sutarėme, kad nesutarsime dėl tokio (partnerystės – ELTA) įteisinimo“, – Eltai teigė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Kaip skelbta, rugpjūtį pasirašytos koalicijos sutarties priede Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija neįsipareigojo remti įstatymų, kuriais siekiama įteisinti partnerystę, vienos lyties santuokas ar lytinio ugdymo programų vykdymą.
Vis dėlto, A. Norkienė pripažįsta, kad ieškoti sprendimų dėl tos pačios lyties asmenų porų santykių reglamentavimo – būtina. Tačiau, kaip pabrėžia ji, pagrindinis nesutarimas kyla dėl skirtingo Konstitucijos aiškinimo ir to, kaip apibrėžiama santuoka.
„Tas įstatymas turi stiprų vertybinį dalyką, sakyčiau, netgi ideologinį. Matyt, todėl gaunasi toks susipriešinimas. Bet tų sprendinių reikia ieškoti. Mes skaitome Konstituciją ir matome, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga. (Įstatymo – ELTA) iniciatoriai siūlo kitaip traktuoti, tai manau, kad iš to kyla didysis nesutarimas“, – teigė Seimo vicepirmininkė.
O. Leiputė: turime spręsti partnerystės klausimą ir jo neatidėlioti
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė O. Leiputė mano, kad Seimas turėtų neatidėlioti sprendimų dėl partnerystės. Vis tik, politikė pripažįsta, kad skirtingos nuomonės šiuo klausimu vyrauja ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir socialdemokratų partijos gretose. Dėl to, pasak O. Leiputės, į Seimą atkeliaujančiam įstatymo projektui prireiks ir opozicijos paramos.
„Mano asmeniniu, giliu įsitikinimu, tikrai turime šitą klausimą spręsti ir neatidėlioti, o nusprendę – pamiršti, nes kuo daugiau tai yra eskaluojama, tuo didesnis gaunasi susipriešinimas dėl tam tikrų pozicijų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų“, – teigė O. Leiputė.
„Kalbant apie frakcijos narius ar koalicijos partnerius, požiūriai yra skirtingi. Ir priimant bet kokius pakeitimus, šioje srityje reikėtų viso Seimo susitelkimo – ir opozicijos balsų norint tai išspręsti“, – pridūrė politikė.
O. Leiputė tikisi, kad L. Šedvydžio pateiktas projektas leis ieškoti kompromisų su kitomis Seimo frakcijomis.
„Kadangi aš esu įsitikinusi, kad reikėtų priimti ir reglamentuoti šią sritį, aš tikiuosi, kad Lauryno pateikto varianto pagrindu bus galima ieškoti tų kompromisų su kitomis frakcijomis ir tokiu būdu surinkti balsus reikalingus pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijoms“, – teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė.
ELTA primena, kad Vyriausybės vadovė I. Ruginienė yra žadėjusi atnaujinti diskusiją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
Vis dėlto, toks siekis nebuvo įtrauktas į naujosios ministrės pirmininkės suformuotos Vyriausybės programą. Pastarojoje numatyta kovoti su neapykanta prieš LGBT bendruomenę,, analogiškas punktas buvo įtrauktas ir į 19-osios Vyriausybės programą.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Tiesa, dar praėjusios kadencijos Seime parengtas lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius bei asmeninius santykius, yra praėjęs dvi iš trijų balsavimo stadijų parlamente.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pralenkiame savaip ir mes. Lietuva niekada taip ir neratifikavo Stambulo konvencijos, neįteisino vienalytės partnerystės. Mes LGBT judėjimo klausimais beveik atlaikėme nepasidavę spaudimui.
