Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savivaldybių tarybų rinkimams neįregistravo grupės vilniečių, kurie siekė dalyvauti rinkimuose, nepriklausydami jokiai partijai.
Pirmadienį vykusiame VRK posėdyje vienbalsiai nuspręsta neįregistruoti rinkimams asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" keliamo kandidatų sąrašo.
Kaip VRK aiškino asociacijos nariai, Konstitucijoje nėra apribojimų, kurie nustatytų, kad teisė kelti kandidatus yra suteikta išskirtinai tik partijoms, kurių nariais tėra mažiau nei pusė procento Lietuvos gyventojų.
Tačiau VRK sudaryta speciali darbo grupė atmetė tokį vilniečių argumentą ir savo sprendimą motyvavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu.
"Realizuojant konstitucinę nuostatą, įtvirtinančią rinkimų teisę, taikomos ne tik Konstitucijos nuostatos, bet ir rinkimų įstatymai, reglamentuojantys šios teisės įgyvendinimo teisinius mechanizmus. O Savivaldybių tarybų rinkimo įstatyme numatyta, kad rinkimuose gali dalyvauti tik politinės partijos", - rašoma VRK sprendime.
Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, jei būtų patenkintas iniciatyvinės grupės noras dalyvauti rinkimuose, ji įgytų tam tikrų privilegijų prieš politine partijas.
"VRK nariai, nors ir norėtų, kad rinkimuose galėtų dalyvauti ne tik politinės partijos, negali apeidami Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo įregistruoti tokią iniciatyvinę grupę. Tas įregistravimas ne tik neatitiktų įstatymo, bet ir sudarytų tokioms grupėms privilegijas prieš partijas, nes iš partijų reikalaujama, kad jos būtų užregistravusios narių skaičių prieš 65 dienas iki rinkimų ir kitus reikalavimus, o tokioms grupėms jokių reikalavimų nėra", - žurnalistams pirmadienį teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Pasak vieno iš asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" narių Liudviko Ragauskio, toks VRK sprendimas asociacijos nė kiek nenustebino.
"Tikriausiai kreipsimės į Vyriausiąjį administracinį teismą, bansysime sukonkretinti savo motyvus, taip pat imsimės ir kitų priemonių. Vienas iš būdų - laikinoji priemonė - sustabdyti rinkimus Vilniuje, dėl kurios turėtų apsipręsti teismas, tokia teorinė galimybė yra", - žurnalistams pirmadienį sakė L.Ragauskis.
Taip pat šios akcijos dalyviai ketina aiškintis, ar jie gali tiesiogiai kreiptis ir į Europos Tarybos įsteigtą Europos komisiją už teisinę demokratiją, kuri yra paskelbusi skaidrios rinkimų praktikos Kodeksą ir penkis esminius Europos rinkimų principus: visuotinę, lygią, nevaržomą, slaptą ir tiesioginę balsavimo teisę.
