Parlamentarai ketvirtadienį nesutarė, ar sportas yra tas pat, kaip ir kūno kultūra, ar šios sąvokos visgi skiriasi.
Debatai kilo priiminėjant naujos redakcijos Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Kiek anksčiau svarstant įstatymą iš jo pavadinimo ir kai kurių straipsnių dingo žodžių junginys „kūno kultūra“. Tai nepatiko vienam iš įstatymą ruošusių parlamentarų, socialdemokratui Algimantui Salamakinui.
„Išties manyčiau, kad buvo padaryta klaida, kada svarstymo metu iš įstatymo pavadinimo ir toliau iš kai kurių straipsnių buvo išbrauktas žodis „kūno kultūra“. (...) Mes siauriname sporto funkciją. Sportas nesusideda vien iš profesionalaus sporto ar aukšto meistriškumo sporto. Yra ir kūno kultūra. Kūno kultūros pamokėlė mokykloje ar pamoka mokykloje, aukštojoje mokykloje, Kūno kultūros akademijoje...“, - plenariniame posėdyje kalbėjo politikas.
Tuo metu „darbietis“ Vydas Gedvilas manė, jog sporto sąvoka apima ir kūno kultūrą, todėl toks informacijos perteklius teisės akto pavadinime esą nėra reikalingas. Tačiau seimūnai vis tik stojo A.Salamakino pusėn ir nusprendė, jog pavadinime turi būti užrašytos abi sąvokos.
Parlamentarai ketvirtadienį galutinai priėmė naujos redakcijos Kūno kultūros ir sporto įstatymą, kuriuo reglamentuojama sporto federacijų veikla, licenzijavimas, o laimėjimų pasiekusiems sportininkams skiriama 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio mėnesinė renta.
Rentos nebūtų mokamos, jeigu sportininkas buvo sučiuptas vartojęs dopingą, jam yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis arba jis neatsisako valstybinės pensijos.
Rentų skyrimas buvo pagrindinis parlamentarų ginčo objektas. Darbo grupė siūlė, jog rentos būtų mokamos net ir tuomet, jeigu asmuo dirba ir užsidirba atlyginimą sporto srityje. Tam ypač priešinosi konservatorius Saulius Pečeliūnas, kurio nuomone, sportininkų garantijos negali būti didesnės nei signatarų.
„Tiesiog atkreipsiu jūsų dėmesį į skaičius - 1,5 VDU yra virš 3 tūkst. litų. Signataro renta yra pririšta prie kitos bazės ir dabar yra 2,1 tūkst., turbūt taip. (...) Prie to dar pridėkite, ką aš anksčiau kalbėjau, kad kai kurie iš jų galės ir dirbti, ir tai gauti. Tada ir sudėkime prioritetus, kas atkūrė valstybę, kas ją garsino ir kas yra svarbiau. Sovietmečiu mūsų sportininkai valstybę irgi garsino, bet, deja, jie atkurti negalėjo“, - pasipiktinimo neslėpė S.Pečeliūnas, kuris pats yra Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras.
Tačiau konservatoriaus pozicija liko neišgirsta ir nuo šiol nugalėtojų taures įvairiose varžybose iškovoję sportininkai galės dirbti sporto srityje bei kartu gauti valstybės skiriamą rentą. Tuo metu dirbantis signataras į visą rentą pretenduoti negali.
Ankstesnis Kūno kultūros ir sporto įstatymas buvo priimtas prieš 11 metų.
