Nitratai, dar neseniai buvę žmogaus sveiko gyvenimo priešais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą netikėtai virto nekenksmingais. Taip nutiko todėl, kad senuosius sovietinius GOST standartus, kurie reglamentavo nitratų kiekius produktuose, pakeitė europiniai.
Juose nitratai pavojingais žmogaus sveikatai laikomi tik esantys vandenyje, o daržovėse ir vaisiuose nedraudžiami net ir didžiuliai jų kiekiai. Kiek nitratais užterštos daržovės, dabar tėra tik jas auginančio ūkininko ir pardavėjo sąžinės reikalas.
Imbieras paraudo
Šią savaitę į vieną iš Panevėžio prekybos centrų užsukusi panevėžietė pensininkė J.Jackevičienė, atšalus orams, ketino pastiprinti organizmą žiemai – nusipirkusi citrinų ir imbiero iš jų pasigaminti stiprų vitaminų užtaisą.
Ji imbierą sutarkavo ir sumaišė su citrinų sultimis. Tačiau moters entuziazmas greitai dingo, kai pamatė, kad jos pasigaminta tyrė įgijo ryškų oranžinį atspalvį. Vėliau spalva ėmė keistis.
„Sumaišėme medų ir citrinų sultis, o dedant imbierą tyrės spalva ėmė darytis rausva. Tai labai nustebino, nes daug kartų esame darę mišinį ir visuomet jis būna baltas. Pagalvojome, kad kažkas ne taip. Imbierą labai reklamavo praėjusiais metais visą žiemą kaip priemonę nuo gripo“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Kitą dieną J.Jackevičienė kreipėsi į įvairias kontroliuojančias institucijas, tačiau teigė niekur nesulaukusi pagalbos.
Atsakymo negavo
„Paskambinau į Visuomenės sveikatos centrą, jo darbuotojai patarė kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą, o iš ten pasiuntė į laboratoriją Respublikos gatvėje. Tačiau ten pasakė, kad jie netikrina, reikėtų vežti į Vilnių ir už tyrimą mokėti 50 litų. Niekur pagalbos negavome, mums pasakė: jeigu įtartina, išmeskite. Tačiau juk kiti žmonės gali pirkti ir jiems taip pat atsitiks“, – kalbėjo J.Jackevičienė. Ji stebėjosi, kad nė viena įstaiga nesiėmė išsiaiškinti, ar daržovės ir vaisiai nėra užteršti nitratais.
„Pasidarė įdomu, kokiu būdu tai galima padaryti. Juk spaudoje skaitome, kad tarnybos tiria ir suranda pažeidimus, o mums niekaip nepasiseka“, – stebėjosi panevėžietė.
Po bendravimo su valstybinėmis tarnybomis moteris išeities pradėjo ieškoti pati: nuėjo į parduotuvę, nusipirko nitratų testą.
„Pasirodė, kad mūsų pagamintas produktas atitinka aukščiausias paskutines dvi testo padalas ir maistui vartoti nebetinkamas. Violetinė spalva rodė, kad nitratų skaičius yra tarp 250 ir 500 miligramų litre“, – teigė J.Jackevičienė.
Ta žinia moteris netrukus pasidalijo su kaimynais.
„Parodėme kaimynams, jie patarė papasakoti kuo daugiau žmonių, kad taip gali atsitikti. Buvo ir tokių, kurie, dar nepabaigus aiškinti, atspėjo, kad testo padala buvo violetinė“, – įspūdžius pasakojo J.Jackevičienė.
Nitratai nedraudžiami
Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas teigia, kad panevėžietės imbiero ir citrinų mišinio netyrė, nes moteris nenorėjusi registruoti oficialaus skundo. Esą tokiais atvejais už tyrimus turi susimokėti mėginį atnešęs žmogus.
„Mes galime ištirti nemokamai, jeigu žmogus užregistruoja skundą. O ji norėjo tyrimus atlikti dėl savęs, tokie yra mokami. Kai skundas parašytas, paimame mėginius“, – aiškino V.Kontautas.
Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas žadėjo patikrinti parduotuvę, kurioje panevėžietė įsigijo citrinas ir imbierą. Tačiau net ir tai padarius prekybininkams už didelius nitratų kiekius maisto produktuose niekas negrėstų, nes jų normos jau kurį laiką nereglamentuojamos.
„Pagrindinis mūsų tiriamas rodiklis yra sunkieji metalai ir pesticidai, o ne nitratai. Pagal Europos Sąjungos reglamentą nitratai nėra išskirti. Nitratus tiriame tik geriamajame vandenyje.
Pagal naują teoriją nitratai daržovėse greitai suyra ir didelio poveikio neturi. Žmogaus sveikatai pavojingiausi sunkieji metalai ir pesticidai“, – tvirtino V.Kontautas
Tarnybos viršininkas teigė, kad daržovės ir vaisiai buvo tiriami anksčiau, kai dar galiojo sovietinis standartas.
„GOST standartai yra labai seni, išlikę nuo 1950-ųjų. Nuo tų laikų, kai daržoves apsaugoti dar buvo naudojami DDT chemikalai vabzdžiams naikinti. Dabar jie uždrausti, todėl nebeaktualu“, – teigė V.Kontautas.
Leidžiami kiekiai
Ar Europos Sąjungos reglamentai, neįpareigojantys tikrinti nitratų kiekio daržovėse, reiškia, kad jie iš pavojingų sveikatai staiga tapo nekenksmingi?
Bendrovės „Gerva“, kuri atlieka vandens tyrimus ir nustato jame nitratų kiekį bei gamina nitratų testus, direktorius Vytautas Pelakauskas teigė, kad tos medžiagos netapo nekenksmingais maisto priedais. Tačiau tvirtino, kad nereikia pervertinti jų pavojaus.
Anksčiau daržovėms ir vaisiams buvo nustatytos leistinos nitratų normos, o dabar visa tai palikta ūkininkų sąžinei. Europos Sąjungoje reglamentuotas nitratų kiekis yra tik geriamajam vandeniui – jų leidžiama iki 50 miligramų litre. Nitratų kiekis reglamentuojamas tik gūžinėse salotose ir špinatuose. Šiose daržovėse leidžiami dideli kiekiai – net iki 2000 miligramų, arba iki 2 gramų kilograme.
„Labai daug priklauso nuo tręšimo. Apskaičiuota, kad tinkamai tręšiant galima daržoves užauginti taip, kad jose nitratų bus tik pėdsakai. Reikia suprasti, kad nei špinatų, nei salotų nesuvartojami milžiniški kiekiai – vienas kitas lapas nepadaro didelės žalos. Kitoms daržovėms nitratų kiekiai nereglamentuojami tikintis, kad visi ūkininkai dirba sąžiningai, tačiau realiai taip nėra. Dažnai net ekologinių ūkių daržovėse aptinkami dideli kiekiai nitratų“, – pasakojo V.Pelakauskas.
Bendrovės vadovas teigė, kad nitratų žala priklauso nuo vartojamų daržovių populiarumo: kuo dažniau valgoma to produkto, tuo didesnis pavojus, kad organizmas gaus daugiau nitratų, net jeigu jų ir yra nedideli kiekiai.
„Imbiero su citrina bijoti nereikia, nes kilogramo šio produkto niekas nesuvalgys“, – komentavo V.Pelakauskas.
Bendrovės vadovas teigė girdėjęs, kad į žmogaus organizmą per dieną neturėtų patekti daugiau nei 3,5 miligramo nitratų kilogramui svorio. 100 kilogramų sveriantysis per dieną galėtų gauti 350 miligramų nitratų nesibaimindamas dėl savo sveikatos.
Būdas užsidirbti
V.Pelakauskas mano, kad GOST standartai Lietuvos daržovių augintojams dar praverstų. Nors daugelis įsitikinę, kad turguose daržovės ir vaisiai turi būti mažiausiai užteršti chemikalais, tačiau dažnai ta nuomonė būna klaidinga, nes kai kurie ūkininkai linkę apgaudinėti.
„Visi orientuojasi į kiekį, bet ne į kokybę. Reikėtų tikėti, ką sako pardavėjai, bet kartais praverstų ir pasitikrinti. Perkant didesnius kiekius daržovių patartina jas ištirti, bet įsigyjant keletą agurkų tai būtų sudėtinga“, – sakė V.Pelakauskas.
Jam pritaria ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius skyriaus vedėja Vida Vyčienė. Ji mano, kad Lietuvoje nereglamentuojami nitratų kiekiai daržovėse kai kuriems ūkininkams atvėrė kelią sukčiavimui.
„Jei žmogus neturi padorumo ir savigarbos, jis darys viską, kad užsidirbtų. Sakoma, kad pinigai nekvepia. Jeigu jam reikia daug pinigų, jis bulvę užaugins didelę ir greitai. Jeigu reikia svorio, naudos daug azotinių trąšų ir pasieks rezultatų. Tačiau lazda turi du galus, taip užauginta bulvė ilgai neišsilaikys, be to, trąšos dabar daug kainuoja, todėl kažin ar logiška pilti jas saujomis. Sovietiniais laikais trąšos buvo pigios, todėl niekas jų nenormuodavo“, – argumentavo Visuomenės sveikatos centro specialistė.
Mantas TOMKŪNAS
