nitratai

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija sodo ir daržo trąšomis, nitratais. Gydytojo toksikologo pagalbos taip pat prireikia asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių įgėlimo. Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus gana paprasti. Jei kenksmingų medžiagų žmogus netyčia suvalgė ar išgėrė, tačiau sąmonės neprarado, reikėtų jam sugirdyti vandens.

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuras suteikia daugiau nei 2 600 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Ypač dažnai apsinuodijama vasarą. Visais atvejais, kai įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą (tel. 8 5 236 20 52). Specialistai konsultuoja visą parą. Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus paprasti.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Žinių radijas Nors pagal sveikos mitybos piramidę patartina vartoti daug daržovių, imta baimintis su daržovėmis gaunamu nitratų kiekiu. Visgi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius Valerijus Dobrovolskis „Žinių radijui“ nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks nitratų kiekis yra daržovėse, mes vis tiek su daržovėmis gauname vitaminų ir mineralinių medžiagų.

 Nuošalioje Vilniaus J.Kairiūkščio gatvėje įsikūręs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) – ypatinga įstaiga. Kaip ją rasti, žino su įvairiomis maisto saugos, kokybės, gyvūnų ligų problemomis susidūrę asmenys. Maisto ir ne maisto produktų saugą ir kokybę tiriantys NMVRVI specialistai atlieka ir kitą ne mažiau svarbią funkciją – rizikos vertinimą. Apie šią itin reikšmingą misiją kalbėjomės su NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguole Ščeponavičiene.

Gana dažnai galime išgirsti frazes „daržovės su nitratais“, „vanduo su nitratais“. Taigi, kas tie nitratai, kiek jų suvartojame ir kokį pavojų jie kelia mūsų sveikatai? Nitratai aplinkoje Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratų visuomet yra bet kokiame augale, tik skiriasi jų kiekis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič aiškina, jog nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.