Arūnė Žižmantaitė yra vieniša 4 vaikų mama. Jauniausiai mergaitei šią savaitę sueis dar tik metukai, o vyriausia rugsėjį jau keliaus į paruošiamąją klasę. Jauna moteris su vaikais nuomojasi socialinį būstą Pajiešmeniuose, Pasvalio rajone. Iš pradžių dviejų kambarių butą gavusi moteris nesuko galvos, kad jis dalinai be patogumų. Kraustytis į bendrabučio tipo būstą iš pašalpų besiverčianti moteris sutiko, nes grėsė atsidurti gatvėje.
„Aš džiaugiuosi, kad yra virš galvos stogas. Kadangi su pirma dukra teko vos ne į gatvę eiti“, – sako daugiavaikė mama A. Žižmantaitė.
Butus jungiančio bendrabučio koridoriaus gale nėra nei bendrų dušų, nei tualetų, tad pasitarusi su šeimą lankančia socialine darbuotoja vieniša mama nusprendė įsirengti dušą bute. Tačiau šis į mažytę tualeto patalpą netilpo, tad dušo kabiną teko įmontuoti labai šiuolaikiškai – miegamojo kampe. Su nepatogumais Arūnė susitaikė, bet netrukus liko priblokšta, kad už šios būtinybės įrengimą ji liko skolinga. Moteris piktinasi, kad už dušą vaikams ir sau nusiprausti butų ūkiui kas mėnesį moka iš socialinės pašalpos, tos pačios, kurią savivaldybė skiria vaikams išmaitinti.
„Ne mano kišenė, bet vaikų sąskaita, iš vaikų pinigų. Tiesiog sudarėm su Pasvalio butų ūkio direktoriumi sutartį, kad per pusę metų išsimokėti, kainavo 400 eurų“, – tikina A. Žižmantaitė.
Bendrabučio tipo name visas trečias aukštas paverstas savivaldybės socialiniais butais. Čia glaudžiasi ne viena sunkiai besiverčianti daugiavaikė šeima ar neįgalūs asmenys. Kad už įrengiamus dušus iš varganos kišenės tenka susimokėti patiems, tvirtina ir kiti kaimynai.
Tačiau socialiai remtini žmonės sako ne tik už dušus patys mokantys, bet ir už langus, duris. Štai daugiavaikė 7 vaikų mama Kristina sako norinti pasikeisti senas buto duris, per kurias košia vėjai, bet butų ūkio prašyti bijanti, nes už dušą, kaip ir kaimynė, dar liko skolinga. Vos galą su galu suduriantys žmonės piktinasi, kad nuėjus į savivaldybę nieko nepeša.
„Iš savo pinigų daug kas čia. Kiti žmonės paprastas duris deda iš savo pinigų, va, kaimynei dėjo, tai mokėjo už duris 100 eurų, o su įdėjimu 250 eurų gavosi – sąskaita atėjo“, – tikina kita daugiavaikė mama Kristina Petrauskienė.
Socialinius būstus skirstanti Pasvalio savivaldybė aiškina, kad nuomai turi per 250 socialinių būstų. Tačiau net 70 proc. yra be patogumų ir daugumai jų reikia kapitalinio remonto. O jam pinigų kasmet skiriama, tik jie esą gana greitai ištirpsta kitiems dalykams.
„Butų ūkis administruoja soc. būstus ir jie suteikia paslaugą už kurią prašo susimokėti, bet kaip išeitį mes galim skirti vienkartinę pašalpą ir taip pagelbėti. Šiuo momentu nesu gavęs nė vieno prašymo nei žodinio, nei raštiško nė iš vienos šeimos“, – tikina Pasvalio vicemeras Sigitas Savickas.
„Biudžete yra numatyta per 10 tūkst. eurų būsto remontui, bet jie išleidžiami kaminams remontuoti, stogams restauruoti kapitaliai, ar namų sienų dažymui“, – tikina administracijos vadovas Povilas Balčiūnas.
Savivaldybė teisinasi taip iš dalies skatinanti pašalpų prašytojus ir patiems stengtis tvarkyti turimą būstą. Visgi, Valstybės kontrolė nustatė, kad pernai dalis savivaldybių socialinei paramai liko nepanaudota beveik pusė tam skirtų pinigų. Tai yra, per 100 milijonų eurų.
