„Nusiuntė pas medikus. Medikai apžiūrėjo. Na, sakė: „taip, šašiukai, bet nenorime rizikuoti“ ir į lėktuvą neįleido. Sakė, penkias dienas, kaip minimum, skristi negalite. Laukė darbai jau po atostogų, reikėjo kažkaip grįžti. Išsikvietėme tėvus iš Lietuvos, su mašina atvažiavo ir parvykome su mašina“, - sakė panevėžietis Andrius Preidis.
Andriaus šeimos istorija tikrai nepatenka į dažniausiai užsienyje lietuviams nutinkančių nelaimių sąrašą, todėl jis maloniai nustebo, kai kreditinės kortelės draudimas, pateikus išlaidų čekius, apmokėjo maždaug 400 eurų. Šeima nežinojo, kad draudimas būtų kompensavęs ir penkių dienų išlaidas.
„Mums kompensavo kelionės išlaidas, nakvynes viešbučiuose, maitinimą. Bet skridimo namo bilietų nekompensavo. Galėjome likti, kaip pagalvojome, prasitęsti atostogas ir pailsėti. Bet tuo metu kažkaip norėjosi kuo greičiau grįžti namo“, - kalbėjo A. Preidis.
Toks nelaimingas kelionės scenarijus kaip Preidžių šeimynos nustebino ir pačius draudikus, mat pagrindinės priežastys, sujaukiančios lietuvių atostogas užsienyje, yra skrandžio ir žarnyno negalavimai, peršalimai, vabzdžių įgėlimai, alergijos, įvairios traumos.
„Pagal sumas daugiausia sumokama egzotinėse šalyse, bet pagal įvykių skaičių pirmauja tradicinės šalys – Turkija, Egiptas, Bulgarija. Tai yra trys šalys pagal įvykių skaičių. - Kokios sumos? - Sumos, imant šiltuosius kraštus – Turkiją, Egiptą ir Bulgariją – svyruoja apie 3000 eurų, kalbant apie egzotines šalis, jeigu tenka transportuoti žmones atgal lėktuvais, nuo dešimties tūkstančių eurų ir daugiau“, - sako „Gjensidige“ žalų direktorius Gytis Matiukas.
Nukenčia dažnai
Draudikai sako, kad prasidėjus atostogų sezonui, su jais kasdien susisiekia užsienyje neretai dėl smalsumo ar aplaidumo nukentėję lietuviai.
„Ant jūros ežių užlipa, koralą kažkokį palietė, nudegino, susižeidė ranką. Nardant koralai aštrūs yra netyčia stuktelėjo, banga užmetė, reiškia, žaizda iš karto. Žaizda tokiame klimate, šiltuose kraštuose greitai pasigauna infekciją, linkusi pūliuoti“, - „Lietuvos draudimo“ asmens žalų sk. vadovas J. Stasinas.
Net ir menkiausi negalavimai turistams gerokai patuština kišenę. Štai, pavyzdžiui, žarnyno sutrikimui gydyti Turkijoje gali tekti pakloti nuo 500 iki 1000 eurų.
„Kreipimasis pas gydytoją, konsultacija, vaistai, pirminė pagalba kažkokia, praleidimas kelias valandas ligoninėje, galbūt žarnyno išvalymas ir panašiai. Tai daro įtaką tokiai sumai. Tai yra turizmo šalis. Jie, gali būti, kad tuo naudojasi, tiesiog tokius įkainius daro turistams“, - sako „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas Linas Laugalis.
„Dar vienas momentas, kad paslauga greitosios pagalbos užsienyje praktiškai visa atiduota į privačių verslininkų rankas. Kaip pavyzdys, Ispanijoje 20 km pasivažinėjimas greitosios pagalbos kainuoja virš 1000 eurų“, - sako G. Matiukas.
Įsikiša ir diplomatai
Kartais ginčus su užsienio šalių medicinos įstaigomis tenka spręsti net mūsų šalies diplomatams.
„Buvo keletas tokių atvejų, kai tiesiog iš mūsų turistų nukentėjusių toje pačioje Turkijoje tiesiog buvo gydymo įstaigose paimti dokumentai ir prašoma, kol nebus apmokėtos paslaugos, tų dokumentų niekas nenorėjo atiduoti. Tai teko įsikišti mūsų diplomatams ir, iš tiesų, tas dalykas buvo išspręstas“, - sakė URM Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas.
Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kai atostogautojai patenka ir į dešimtis tūkstančių eurų atsieinančias nelaimes.
„Įvyko infarktas, suteikta skubi pagalba, atlikta nedidelė operacija, atstatyta širdies kraujotaka, tačiau pagal visas sąlygas žmogus pats nebegalėjo grįžti ir teko parskraidinti jį specialiu vadinamuoju „air ambullance'u“. Tai imkime tą operaciją. Ji apie 10 – 12 tūkstančių eurų kainavo, parskraidinimas to žmogaus apie 35 tūkstančių eurų kainavo“, - sako „Lietuvos draudimo“ asmens žalų sk. vadovas Jonas Stasinas.
Tiesa, net ir draudimo ekspertai pripažįsta, kad joks draudimas negali atpirkti prarastos gyvybės ar suluošinimo visam gyvenimui. Taip nutiko ir gegužę Antalijoje, kai važinėdamos keturračiais nuo skardžio nulėkė dvi lietuvių šeimos. Užsimušė trys tauragiškiai, įskaitant šešerių berniuką. Dar trys žmonės buvo sužeisti.
„Tai yra sportas, prie kurio lietuviai yra nepripratę. Jie juo naudojasi kartą metuose. Kad ir važinėjimasis džipais kalnuose. Lietuvoje kalnų nėra, žmonės nežino kaip važiuoti ir realiai neįvertina savo galimybių, atsipalaidavę yra, atostogos, rūpesčiai neslegia ir paprasčiausiai nesusikaupimas, nepatirtis ir lemia tuos įvykius, tas nelaimes“, - sako L. Laugalis.
Draudimo ekspertai pastebi, kad į užsienio šalis didėjant turistų srautams, ten gerokai auga ir gydymo kainos. Pastaruoju metu gydymo paslaugos labiausiai brango Tailande, Indonezijoje, Šri Lankoje, Indijoje, Tenerifėje, Japonijoje, kur vidutinė sąskaita už turistų iš Lietuvos gydymą išaugo nuo 5 iki 30 procentų.
